Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, „Vaikų linija“ sulaukė kiek daugiau vaikų skambučių – pirmąją savaitę vidutiniškai per dieną iš 300 skambučių maždaug 6 būdavo susiję su karo Ukrainoje tema.
Šiuo metu, rodo „Vaikų linijos“ statistika, skambučių srautas išlieka įprastas – kasdien atsiliepiama į 250–300 skambučių, iš jų 1–2 būna apie vaikų sunkumus, susijusius su karu Ukrainoje. Dažniau dėl karo Ukrainoje, kaip pastebima, kreipiasi 12-18 metų paaugliško amžiaus vaikai.
Vaikai nerimą malšina juoku
Psichologė, „Vaikų linijos“ savanorių koordinatorė Austėja Makulavičienė akcentavo, kad esminis vaikų, besikreipiančių pagalbos, tikslas – nusiraminti, nes aiškesnė informacija suteikia ramybę.
„Kai vaikai užduoda mums klausimus apie karą Ukrainoje, gauna atsakymą arba pasijuokia, bet gauna ne atmetimo reakciją, o normalią reakciją, kad karas Ukrainoje vyksta, tada jie truputį nusiramina“, – apibendrino specialistė.
Paklausta, kodėl kai kurie pajuokauja, kai kalba apie karą Ukrainoje, A.Makulavičienė atkreipė dėmesį, kad tokiu būdu vaikai bando suvaldyti nerimą.
„Pasitaiko vienas kitas vaikas, kuris slėpdamas, bandydamas numaldyti savo nerimą, pajuokauja ta tema, kad, tarkime, jis šiuo metu girdi bombų sprogimus, bėga, slepiasi, nors tu girdi, kad viskas yra ramu, jis yra saugus. Jam taip lengviau šnekėti apie tai, kas jam rūpi“, – paaiškino psichologė.
Kalbėdama apie tai, kas daro įtaką vaikų jaučiamai baimei, A.Makulavičienė įvardijo šeimą, kuri, ypač pirmosiomis savaitėmis, daug kalbėjo apie karą. Kartu, akcentavo ji, išaugo informacijos, susijusios su šia tema, srautas, o ir patys vaikai labai aktyviai veikia socialiniuose tinkluose.
„Įtakos turi dažnai veikiantys radijas, televizija, kur nuolatiniai vaizdai, visa ta informacija kaupiasi. Taip pat kažkiek tikrai šnekama mokyklose, vyksta įvairios akcijos, kas irgi yra susiję su karu Ukrainoje. (...) Visa tai sumuojasi ir natūralu, kad baimė kyla“, – papildė ji.
Informacijos srautą riboti būtina
O ko labiausiai baiminasi vaikai?
Nemaža dalis vaikų jaudinasi, nerimauja dėl žmonių, kurie yra Ukrainoje, nes mato šiurpius vaizdus, kas vyksta su žmonėmis, vaikais ir tai juos stipriai paveikia, pažymėjo A.Makulavičienė.
Kartu, papildė ji, kai kurie bijo, kad karas prasidės ir Lietuvoje, kas nors atsitiks jiems ar jų artimiesiems.
Vaikai, net ir nedalyvaudami pokalbyje, girdi, klauso, ką šneka tėvai.
Vis tik kalbėtis su vaiku apie karą būtina, pabrėžė specialistė. Svarbu, kad tai būtų daroma tinkamai: „Reikėtų riboti informacijos srautą, tarpusavio pokalbius apie ypatingai sukrečiančius dalykus, nes vaikai, net ir nedalyvaudami pokalbyje, girdi, klauso, ką šneka tėvai“.
Kai kuriuos vaizdai gali traumuoti
Pasak psichologės, ne mažiau svarbu akcentuoti, kad karas vyksta, bet ne Lietuvoje, kur esame saugūs ir jokia grėsmė nei vaikui, nei jo artimiesiems nekyla.
„Kai kurie vaikai karo vaizdus mato pirmą kartą, o tokie vaizdai tikrai gali stipriai sutraumuoti ir padaryti įtaką vaiko funkcionavimui – miegui, bendravimui, valgymui“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Yra vaikų, kurių pirmą kartą matomas smurtinis vaizdas nepaveikia. Tačiau, papildė A.Makulavičienė, dalis jų, pamatę karo vaizdus, patiria stiprų šoką, o tai atsiliepia kitoms gyvenimo sritims.
„Tai galima įvardyti kaip trauminę patirtį – nors patys jos neišgyvena, bet gali įsijausti ir išgyventi panašius jausmus“, – apibrėžė ji.
Nerimą jaučia, nes nerimauja tėvai
„Tėvų linijos“ vadovės Jūratės Baltuškienės teigimu, nors nuo karo Ukrainoje pradžios skaičius tėvų, besikreipiančių pagalbos, neišaugo, karo tema tarp klausimų, dėl kurių jie skambina, atsirado.
Tėvai, pasak J.Baltuškienės, teiraujasi, kaip su įvairaus amžiaus vaikais kalbėtis apie karą, dalis jų jaučia nerimą.
„Nerimauja dėl savęs, ar mūsų neužpuls, ar artimiesiems nieko neatsitiks, gal, pavyzdžiui, tėčiui reikės eiti kariauti“, – pridėjo ji.
Nerimauja ne tik vaikai – kai kurie tėvai patys jaučiasi išsigandę ir pasimetę, ypač jei neturi palaikymo arba girdi iš aplinkinių, kad „viskas bus blogai.“ Tokie tėvai prašo patarimų, kaip jiems nusiraminti, kad apie karą galėtų kalbėtis su vaikais.
„Tėvų linijos“ vadovė akcentavo, kad didžioji dalis vaikų jaučiamo nerimo yra susiję su suaugusiųjų nerimu.
„Jeigu artimiausi suaugusieji – tėvai, mokytojai, labai stipriai išgyvena nerimo, baimės, pykčio jausmus, tai perima vaikai.
Jei tėvai bando išlikti ramūs, atranda būdų, kas juos nuramina (...), tada vaikai ženkliai ramiau priima tuos dalykus“, – aiškino ji.
Karo tematika persikėlė ir į vaikų žaidimus
Kai kurie į „Tėvų liniją“ kreipiasi klausdami, kaip reaguoti, jei vaikų žaidimuose ar pasisakymuose atsiranda įvairios karo temos.
„Pavyzdžiui, sako, aš nušausiu Putiną, visus blogiečius sunaikinsiu. Tėvai klausia, ar tai normalu, ar taip turi būti ir kaip reaguoti“, – pastebėjo J.Baltuškienė.
Pavyzdžiui, sako, aš nušausiu Putiną, visus blogiečius sunaikinsiu.
Specialistų pagalbos tėvai ieško ir dėl vaikų santykių su kitataučiais. Kadangi kai kurie jų bendraamžiai darželyje ar klasėje yra rusai, baltarusiai, teiraujamasi, kaip reikėtų reaguoti, ar su jais draugauti.
„Paskutinę savaitę atsirado dar viena tema. Tėvai klausia klausimų, susijusių su ukrainiečių priėmimu pas save. Vieni klausia apie tai, kaip paruošti vaikus, kitiems iškyla įvairių klausimų jau kartu gyvenant ukrainiečiams“, – pastebėjo pašnekovė.
