R.Alekna BNS pažymėjo mero poste esantis per trumpai ir pasiūlė šiuo klausimu kreiptis į R.Adomavičių ar V.Milėną. V.Milėnas savo ruožtu rekomendavo komentarų klausti R.Adomavičių. Pats vicemeras BNS aiškino, kad klaidos užprogramuotos dar planuojant projektą ir sakė, kad atsakingiausi – buvusios kadencijos savivaldybės vadovai.
„Aš manau, kad atsakomybę turėtų prisiimti bilieto diegimą kuravęs vicemeras Romas Adomavičius, administracijos direktorius, „Susisiekimo paslaugų“ atstovai. Blogiausia, kad gyventojams kyla nepatogumų dėl nepadarytų darbų“, – BNS dėstė antrą mėnesį mero pareigas einantis R.Alekna.
„Patarčiau su vicemeru R.Adomavičiumi pakalbėti šituo klausimu. Jisai kuravo ir buvo atsakingas. Yra ir administracijos skyrius, bet jis kompetentingiau jums pasakys. Aš atsakingas šiaip už viską, bet tokiu atveju aš turėsiu rinkti informaciją ir gilintis. Aš surinkčiau, nėra problemų, jei duotumėte laiko“, – pirmadienį sakė V.Milėnas.
Pasitarimą dėl Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) įvardytų projekto trūkumų trečiadienį rengiantis R.Adomavičius savo ruožtu sakė, kad kalčiausi čia – buvę miesto vadovai, kurie dar praėjusioje kadencijoje netinkamai suplanavo sistemą ir pasirašė nenaudingas sutartis.
„Tai chrestomatinis pavyzdys, kaip negalima vykdyti projektų“, – sakė R.Adomavičius.
Pasak jo, trūkumų turėjo jau pati projekto idėja – esą per daug ambicinga diegti sistemą iš karto keliuose miestuose, jos „neįsukus“ viename. Vicemero vertinimu, sumanymas iš pat pradžių buvo nekokybiškas, nes nepasiruošta jo vykdymui.
„Atimti pinigus reikštų numarinti projektą“, – įsitikinęs vicemeras.
BNS primena, kad sausio pradžioje R.Adomavičius tikino, kad įvedus vienkartinį elektroninį viešojo transporto bilietą, minimalūs uždaviniai, kurie pateisina ES lėšų panaudojimą, yra įgyvendinti.
Pirmadienį jis BNS aiškino, kad tokias išvadas jis tuomet darė remdamasis specialistais.
„Ką reiškia, ar tuomet nepaskubėjau? Aš nesu specialistas, yra specialistai, kurie tikrino įvairiais parametrais sistemą ir mane užtikrino, kad ji veikia“, – dėstė R.Adomavičius.
Paprašytas įvardyti tuos neva jį apgavusius specialistus, R.Adomavičius paminėjo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovą Gintą Bliuvą, savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus vedėją Rimvydą Jančiauską.
Tai chrestomatinis pavyzdys, kaip negalima vykdyti projektų, – R.Adomavičius„Susisiekimo paslaugų“ projektų vadovas Mindaugas Žironas BNS pasakojo, kad klaidas bendrovė paveldėjo. Pavyzdžiui, kartinio elektroninio bilieto diegimas, patikėtas būtent „Susisiekimo paslaugoms“, jo teigimu, užstrigo dėl ankstesnes sistemas diegusių bendrovių kaltės. Pradėjus vienkartinių elektroninių bilietų platinimą paaiškėjo, kad jais galima pildyti tik naujas korteles.
„Aš nežinau, ar tai galima įvardyti kaip trūkumą. Esmė ta, kad buvo nemažai tiekėjų, buvo nemažai ankstesnių susitarimų ir tam tikri tiekėjai turi tam tikrą informaciją, kaip vartelių raktus. Čia situacija, tarsi durininkas, turėjęs raktus, juos būtų nukišęs bala žino kur. Kadangi sistema yra tikrai didelio saugumo, yra rimtos technologinės apsaugos priemonės, tai reikia atrinkti tuos raktus“, – BNS aiškino M.Žironas.
Pirmadienį išplatintame bendrovės pranešime teigiama, kad CPVA nurodomi trūkumai sostinės vienkartinio elektroninio bilieto sistemoje yra nesudėtingai pašalinami.
„Bendrovei vienkartinio e–bilieto projektas miesto tarybos sprendimu buvo perduotas likus maždaug dviem mėnesiams iki sistemos paleidimo, tad natūralu, jog tam tikrų nesklandumų nepavyko išvengti“, – teigiama pranešime.
BNS praėjusią savaitę rašė, kad ES paramą administruojanti CPVA konstatavo, jog Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos visuomeninio transporto apmokėjimo elektroninėmis kortelėmis sistemos nėra suderintos.
Agentūra taip pat nustatė, kad įdiegti kartinių bilietų apskaitos programinę įrangą ir ją integruoti į bendrą elektroninio bilieto bei kortelių sistemą pavyko tik Kauno miesto savivaldybei, o Vilniuje ir Klaipėdoje tai įgyvendinta iš dalies.
Elektrininių kortelių pildymo kartiniais bilietais bei platinimo galimybės visuose trijuose miestuose užtikrintos taip pat iš dalies.
„Bendro projekto tikslo projekto vykdytojui nepavyko pasiekti. Bendra ir tarp miestų suderina visuomeninio miesto transporto valdymo bei apmokėjimo elektroninėmis priemonėmis sistema neveikia ir sąlygos naudotis e–bilietu keleiviams nesudarytos“, – BNS teigė CPVA direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Keizeris.
Agentūra minėtas išvadas padarė atlikusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kartu su partneriais – Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių administracijomis – įgyvendinto projekto „Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas“ patikrą.
„Patikros vietoje rezultatų ir pastebėjimų pagrindu agentūra pradėjo pažeidimo tyrimą, kurio metu nustatysime netinkamų projekto išlaidų, susijusių su netinkamai įgyvendintomis projekto veiklomis, sumą. Rekomendacija dėl grąžintinos sumos bus teikiama Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos, kuri priims sprendimą dėl jos taikymo“, – sakė M.Keizeris.
Pirmadienį išplatintame pranešime G.Bliuvas aiškina, kad sistemos dalis, leidžianti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojams naudotis visų miestų visuomeninio transporto sistema su bet kurio miesto elektroniniu bilietu, šiuo metu yra pritaikoma sklandžiam darbui.
„Tarp miestų su e–bilieto kortele keliaujantys keleiviai sudaro vos 0,5 proc. visų mūsų klientų. Kadangi turėjome tik kiek daugiau nei du mėnesius tokio didelio masto sistemos įdiegimui, natūralu, jog prioritetą teikėme sklandžiam naujosios tvarkos funkcionavimui Vilniuje“, – sako G.Bliuvas.
Anot įmonės vadovo, nors vienkartinio e–bilieto projektas pradėtas seniai, jo valdymas iki šiol vyko ganėtinai chaotiškai, keitėsi tiekėjai, trūko susikalbėjimo tarp pagrindinių partnerių.
