E.Jakilaitis laidoje sakė, kad D.Ulbinaitė buvo apklausta kaip specialioji liudytoja ir jai netrukus gali būti pareikšti įtarimai dėl informacijos nutekinimo. Pati D.Ulbinaitė šios informacijos nekomentuoja ir sako, kad teisę dirbti su slaptais dokumentais vis dar turi.
Kaip specialusis liudytojas asmuo gali būti apklausiamas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nepakanka, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.
Laidoje dalyvavę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas bei šio komiteto narys Arvydas Anušauskas teigė neturintys duomenų, kad D.Ulbinaitė apklausta kaip speciali liudytoja.
D.Grybauskaitė praėjusį penktadienį pareiškė, kad iš Prezidentūros niekas negalėjo nutekinti slaptos VSD pažymos naujienų agentūros BNS žurnalistams. D.Ulbinaitė 15min.lt teigė, kad kol kas prezidentūroje dirba visi darbuotojai ir nė vienam iš jų nėra atimtas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Paprašyta įvertinti žiniasklaidos pranešimus ir spėliones, esą pati D.Ulbinaitė galėjo būti tas žmogus, kuris nutekino žiniasklaidai VSD informaciją, prezidentės patarėja atsitvėrė tyla. Ji leido suprasti, kad ne ji vienintelė prezidentūros darbuotoja, kurią vykdydama šį ikiteisminį tyrimą apklausė STT.
A. Paulauskas: padedama prokuratūros prezidentė vykdo patarėjos gelbėjimo operaciją
Laidos „Dėmesio centre“ dalyviai diskutavo apie tai, kaip vertinti susidariusią situaciją.
– Pone Paulauskai, kaip Jūs vertinate situaciją, kai pareigūnai viską nustatė, o įtariamųjų nėra?
– Iš prokuratūros praeitą savaitę išplatinto pranešimo atrodo viskas aišku. Dar daugiau, pasakyta, kad jeigu pakanka duomenų įtarti asmenį padarius nusikalstamą veiką, jam privalomai turi būti pareikšti įtarimai. Nuo to priklauso jo, kaip įtariamojo, statusas, teisė į gynybą, kažkokie suvaržymai. Jūs paminėjote, kad kol kas niekam neatimta teisė dirbti su slapta informacija. Jeigu būtų suteiktas įtariamojo statusas – tokios teisės klausimas turėtų būti kuo greičiau svarstomas.
Specialaus liudytojo statusas dar pakankamai naujas Lietuvos teisėje – penki, šeši metai. Iš esmės tai reiškia, kad pareigūnai turi duomenų, bet neturi pakankamai įrodymų, kad žmogų paskelbtu įtariamuoju.
A. Anušauskas: Taip būna gana dažnai. Nesu prokuroras ir juo niekada nebuvau, todėl tikrai nenorėčiau, kad prokuroro funkcijas atliktų politikai, kuriems paprastai visada viskas aišku, visada viską jie žino. Man, pavyzdžiui, nemačius bylos medžiagos – niekas nėra aišku.
– O kaip Jūs vertinate tą situaciją, kad patys prokurorai paskelbia, jog žino, kas ir kaip nutekino informaciją, tačiau nėra jokių įtariamųjų?
A. Anušauskas: Jie tam turi teisę. Įstatymas juos įpareigojo surinkti visą informaciją, ją įvertinti ir pateikti įtarimus. Kokiu terminu – tai prokurorų teisė. Jie gali patys savarankiškai nusistatyti terminus, per kiek laiko pareikš įtarimus.
– Ar, Jūsų nuomone, tai normalu, kad prokuratūra išplatina pranešimą žiniasklaidai, kuriame pasako, kad viską nustatė, o kaltųjų nėra?
– Na, susidūrus su tokiu dideliu spaudimu, kai visi reikalavo tučtuojau atnešti kažkieno galvą, manau, prokurorai neatlaikė to spaudimo.
– Manau, kad čia teisėsauga spaudė: apklausos, kratos namuose...
– Tai kitas dalykas. Manau, kad šiuo atveju jie turėjo atlikti viską iki galo ir tik tada paskelbti tyrimo rezultatus, pasakyti įtariamuosius ir pan.
– Gal vedantis bylą prokuroras, prabildamas viešai, bandė apsaugoti save ir savo bylą, kad jam neišsuktų rankų? Kad vėliau nenutiktų taip, kad nebus nei bylos, nei įrodymų.
A. Anušauskas: Galbūt. Šiuo atveju spėlioti mes galime daug. Manau, po tokių veiksmų ir su pareigūnų darbu susijusių: kratos, konfiskacijos, apklausos ir t.t., prokurorai turėjo kažką pasakyti. Reikėjo parodyti, kad ne veltui tiek triukšmo, kad jie dirba. Bet, manau, jie turėjo palaukti tyrimo pabaigos.
A. Paulauskas: Teisingai kolega sako, gerai būtų, jeigu politikai nesikištų į bylas, bet... Šią savaitę prezidentė du kartus iškvietė STT tyrėjus ir vadovus, kurie kaip tik ir tiria šią bylą. Jei Prezidentūrai mesti įtarimai, jeigu plika akimi matome, iš kur nutekėjo informacija, tai kviestis Prezidentūrai tyrėjus ir su jais aiškintis tyrimo aplinkybes, tai akivaizdu, kad tokiu būdu yra daromas spaudimas.
Šiandien, kai prokurorų užduotis yra kaltinti ir kuo skubiau baigti bylą, jie sako, kad reikia laukti valstybinių paslapčių komisijos išvadų, kurios galbūt sumažins pažymos slaptumo lygį
Bent jau man aišku, kad šiuo metu vyksta, su prokuratūros pagalba, D.Ulbinaitės gelbėjimo operacija. Šiandien, kai prokurorų užduotis yra kaltinti ir kuo skubiau baigti bylą, jie sako, kad reikia laukti valstybinių paslapčių komisijos išvadų, kurios galbūt sumažins pažymos slaptumo lygį.
– Jūs manote, kad prokurorai, laukdami tos komisijos išvadų, iš esmės dirba prezidentės advokatais?
– Taip. Šiandien jie stengiasi vilkinti procesą.
– Pone Anušauskai, kaip Jums atrodo pati situacija, kad dar vykstant tyrimui prezidentė kviečiasi atsakingų institucijų vadovus aiškintis?
– Kadangi nedalyvauju jokioje prezidento rinkimų kampanijoje, tai gal būsiu objektyvesnis. Mes į komitetą taip pat kviečiamės tuos vadovus, taip pat jų klausinėjame. Tik skirtingai nuo kitų politikų, aš nekomentuoju uždarų posėdžių turinio. Visi, galintys tai daryti, kviečiasi institucijų vadovus kalbėtis: tiek prezidentė, tiek Seimo pirmininkė, tiek premjeras ar atskiri komitetai. Tai normali praktika.
Esmė dabar kita – mes jau kuris laikas ignoruojame patį pažymos turinį. Nieko nėra daroma, kad apsisaugotume nuo grėsmių. Kalbama, kad kažkokie politikai važinėjo į Rusiją, kažką kalbėjosi, tarėsi, tačiau mes tai ignoruojame.
– Pone Paulauskai, ar Jūs pats buvote spėjęs susipažinti su pažyma, kol ji buvo slapta?
– Tiesą sakant, aš grįžau iš Bendrojo pagalbos centro, kur vyko susirinkimas, ir įjungęs telefoną radau devynis praleistus skambučius. Man puolė skambinti žurnalistai gerokai anksčiau, negu aš perskaičiau tą pažymą. Klausiau žurnalistės, iš kur ji žino, kad aš gavau pažymą? Ji sako: „Jūs ir B.Juodka ją gavot.“ Paklausiau apie turinį, ji man perskaitė penkis sakinius, kurių esmė ir mintis atitiko tos slaptos pažymos turinį. Tikrai, kai kurie pažymos adresatai ją perskaitė vėliau, negu išplatino žiniasklaida.
– Ar tiesa, kad Jums ir Jūsų patarėjui skambino iš VSD, ragindami susitikti?
– Važiuojant iš BPC paskambino patarėjas ir pasakė, kad yra gauta kažkokia labai svarbi pažyma. Paklausė, ar ją skaičiau, nes esą turėčiau kuo greičiau tai padaryti. Neturiu versijų, kam tai reikalinga. Tik keista, kad ta pažymą viešumoje pasirodė keliolika minučių po dvyliktos, o man skambino po dvylikos septynios.
– Įsivaizduokime, kad įtariamųjų ir toliau nėra. Vieną savaitę, kitą – visiška migla. Kas tada? Ką darys Seimas – lauks?
A. Paulauskas: Manau, bendras visų tikslas, kad kuo greičiau visa ši istorija paaiškėtų ir kuo skubiau būtų įvardyti tie žmonės. Toks, manau, yra visuomenės interesas.
