Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 vasario 26d. 19:58

Demokratijos šventė TS-LKD šiemet neįvyks: kokios tikrosios priežastys, kad būrys konservatorių be kovos atiduoda postą G.Landsbergiui?

TS-LKD neeilinis Suvažiavimas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr. / TS-LKD neeilinis Suvažiavimas

Didžiausia valdančioji partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – be pavasarį ketintų rengti partijos pirmininko rinkimų planuoja dar vienai kadencijai pratęsti Gabrieliaus Landsbergio vadovavimą. Nurodoma, kad tai lemia sudėtinga koronaviruso pandemijos situacija, vis dėlto politologai įžvelgia ir kitokių priežasčių.

TS-LKD skyriai į partijos pirmininko postą iš viso iškėlė 16 kandidatų.

Daugiausia siūlytas nuo 2015 metų konservatoriams vadovaujantis G.Landsbergis.

Penktadienio rytą partija išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad visi kiti kandidatai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame atsisako kandidatuoti partijos pirmininko rinkimuose, išreikšdami paramą dabartiniam lyderiui.

Toks sprendimas aiškinamas ypatinga pandemine situacija, reikalaujančia susitelkimo ir vieningo darbo Seime bei Vyriausybėje.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./TS-LKD neeilinis suvažiavimas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./TS-LKD neeilinis suvažiavimas

Pralaimėjimas susilpnintų pozicijas

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Sauliaus Spurgos teigimu, klausimas dėl demokratijos šventės – pasakymo, į viešumą „paleisto“ buvusio konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus, – TS-LKD viduje yra su tam tikra šypsenėle.

„Kartais būdavo partijose, kad kas nors vienas tarsi pasiaukodavo. Sakydavo, kad aš gal ir nepretenduoju, bet dalyvauju rinkimuose, jog būtų bent jau regimybė tos demokratijos“, – pastebėjo apžvalgininkas.

Tačiau šiuo atveju, anot S.Spurgos, yra, kaip yra. Jis svarstė, kad TS-LKD nariai, atsisakydami kandidatuoti į partijos pirmininkus, rimtai ir atsakingai įvertino daug galimybių.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Saulius Spurga
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Saulius Spurga

MRU docentas pastebėjo, kad konservatoriai yra partija, pradedanti kadenciją valdžioje. Jų lyderis yra užsienio reikalų ministras.

Jeigu G.Landsbergis pralaimėtų TS-LKD pirmininko rinkimus, tai reikštų nepasitikėjimą ir Vyriausybės nariu, kas susilpnintų partijos pozicijas.

„Pandemija, sutinku, yra toks formalus pretekstas. Kitas pretekstas yra du partijos sparnai ir dvi ideologijos. Nusistovėjęs konsensusas yra trapus. Ir vis dėlto šiuo metu jis tenkina abi puses, kai partija yra vadovaujanti, turi ministrą pirmininką, ministrų postus, viceministrus.

Dabar pradėti diskusiją ir susiremti dviem flangams, kur tikrai nebus laimėtojo, o bus, kaip sakant, apsitalžymas, ir paskui kažkas kažką nubalsuos... Abi pusės šiuo metu supranta, kad čia laimėtojo nebus ir tokių diskusijų plėtoti nemato prasmės“, – mano S.Spurga.

Pandemija, sutinku, yra toks formalus pretekstas. Kitas pretekstas yra du partijos sparnai ir dvi ideologijos.

Susiformavo aiški hierarchija

Tai, kad TS-LKD pirmininko rinkimuose G.Landsbergiui visi kiti kelti kandidatai atsisakė mesti pirštinę, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, yra signalas, kad partijoje susiformavo labai aiški ir tvarkinga hierarchija.

„Partijai, kaip organizmui, kaip tam tikrai struktūrai, tai yra labai svarbu. Kai yra ryški ir aiškiai visų suvokiama hierarchija, galima sakyti, kad ta partija yra gana brandi ir gali veikti organizuotai“, – teigė politologas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lauras Bielinis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lauras Bielinis

Per anksčiau vykusius TS-LKD pirmininko rinkimus visada vyko kova tarp konservatorių ir krikdemiškojo flango atstovų.

Dabar, be G.Landsbergio kandidatūros, daugiausia kelti taip pat du krikdemai – Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas.

Kodėl dabar krikdemiškasis flangas sudėjo ginklus? L.Bielinis svarstė, kad galbūt jis nejaučia galimybės laimėti ar daryti didesnę įtaką, nei dabar.

Esą todėl krikdemams daug naudingiau „įsipaišyti“ į egzistuojančią hierarchiją ir veikti galbūt pavieniui, bet aktyviai, ką jie ir daro.

„Tokiu būdu nediskutuojant ir nekonfliktuojant struktūros formavimo prasme jie sukelia diskusijas dėl tam tikrų vertybinių dalykų, dėl pozicijų, kas irgi yra labai svarbu“, – akcentavo VDU profesorius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Laurynas Kasčiūnas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Laurynas Kasčiūnas

Konservatoriai pirmininką patvirtins iš vieno kandidato, be to, ne visuotiniame balsavime, o tik partijos Tarybos sprendimu.

Anot L.Bielinio, vienas atvejis dar nieko nereiškia. Jeigu tai taptų sisteminiu dalyku, ko gero, galėtume konstatuoti, kad partija su demokratiniais funkcionavimo principais nelabai draugauja.

„Bet šiuo metu gal iš tikrųjų jie nemato reikalo keisti lyderį, nes išties kol kas, ko gero, šios partijos hierarchinėje struktūroje nėra kažkokių požymių dėl pokyčių“, – komentavo politologas.

Kliuvo pasyvumas per rinkimus

Pasak S.Spurgos, daug kalbėta apie G.Landsbergį, kaip konservatorių lyderį, kiek jis stiprus, kiek – ne.

Apžvalgininkas priminė, kad abejonių kėlė jo vadovavimas partijai būnant Europos Parlamento nariu.

MRU docento teigimu, kritikuotas ir G.Landsbergio sprendimas prieš ketverius metus vengti formuoti daugumą su „valstiečiais“, tam tikras pasyvumas šių Seimo rinkimų metu, savotiškas bendravimo stilius ir panašiai.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Konservatoriai savo rinkimų projektą piliečiams pristatė prie turgaus
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Konservatoriai savo rinkimų projektą piliečiams pristatė prie turgaus

Vis dėlto G.Landsbergis atvedė TS-LKD į valdančiąją koaliciją.

„Kaip ten bebūtų, bet darbas vertinamas pagal rezultatą“, – pabrėžė S.Spurga.

Kartu jis sakė, kad klausimas, ar kitas lyderis būtų geresnis?

„Tokių žmonių, kurie galėtų atstovauti ir turėti įvairias tam reikalingas savybes, yra deficitas bet kokioje partijoje. Net ir didelių šalių didelės partijos, kurios turi ir dešimt tūkstančių, ir šimtus tūkstančių narių, kartais labai kamuojasi ieškodamos tinkamo lyderio.

Tai, jeigu šitas lyderis yra ir duoda rezultatus – taip, jis yra kritikuojamas turbūt ir klaidų daro, ir kažkam neįtinka, bet jis yra ir jo pakeitimui, ypač dabar, kai jis ir ministras, ir partija tik pradeda kadenciją po sėkmingų rinkimų, jo partijos nariai nemato prasmės“, – pastebėjo MRU dėstytojas.

Tokių žmonių, kurie galėtų atstovauti ir turėti įvairias tam reikalingas savybes, yra deficitas bet kokioje partijoje.

Buvo klausimų dėl lyderystės

Dėl G.Landsbergio lyderystės buvo kilę tam tikrų klausimų, ypač kai konservatoriai didžiojoje politikoje kelias kadencijas sėdėjo ant atsarginių suolelio.

Be to, jis nebuvo tas, kuris vedė TS-LKD sąrašą šiuose Seimo rinkimuose.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

L.Bielinio nuomone, G.Landsbergis yra augantis lyderis, gana dinamiškas.

„Ar jis išlaikys šitą lyderystę partijoje, čia klausimas, nes šalia yra tokių pačių dinamiškų ir energingų politikų ne vienas, ne du, su savo pozicijomis, su savo šalininkais. Kol kas G.Landsbergis savotiškai išlaikė savo lyderystę ir ją įtvirtino. Na, o kaip bus toliau, mes matysime“, – kalbėjo politologas.

Ar jis išlaikys šitą lyderystę partijoje, čia klausimas, nes šalia yra tokių pačių dinamiškų ir energingų politikų ne vienas, ne du, su savo pozicijomis, su savo šalininkais.

Prioritetas – kitas

TS-LKD skyriai pateikė 72 siūlymus kelti G.Landsbergio kandidatūrą pirmininko rinkimuose.

Paramos sulaukė ir krikdemų flangui priklausantys Seimo vicepirmininkas P.Saudargas (31 siūlymas) bei parlamentaras L.Kasčiūnas (28 siūlymai).

Taip pat kai kurie partijos skyriai teikė Seimo vicepirmininkės ir parlamento TS-LKD frakcijos seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūrą (12 siūlymų).

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintarė Skaistė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintarė Skaistė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Kiti TS-LKD skyrių į partijos pirmininko postą kelti kandidatai, tarkime, finansų ministrė Gintarė Skaistė, Seimo narys Žygimantas Pavilionis, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir kiti, sulaukė gerokai mažesnio partijos bendruomenės palaikymo.

Kalbėdamas apie tai, kodėl kiti TS--LKD skyrių kandidatais į partijos pirmininkus kelti politikai atsisako dalyvauti rinkimuose, P.Saudargas sakė, kad toks apsisprendimas kilo iš manymo, jog aktyvi partijos pirmininko rinkimų kampanija trukdytų nuosekliai ir kryptingai dirbti Vyriausybei bei frakcijai Seime, atitrauktų jos narių dėmesį nuo svarbių neatidėliotinų darbų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Paulius Saudargas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Paulius Saudargas

„Šiuo metu ne tarpusavio konkurencija vidinėse partinėse kovose, bet darbai čia ir dabar Lietuvos labui Seime bei Vyriausybėje, tiek išsivaduojant iš pandemijos ir mažinant jos pasekmes ekonomikai, tiek apginant mūsų bendruomenės atstovaujamas vertybes ir žmonių saugumą, yra visos partijos prioritetas“, – aiškino P.Saudargas.

Siūlys patvirtinti ketveriems metams

Pagal TS-LKD pirmininko rinkimų tvarką, susiklosčius situacijai, kai rinkimuose dalyvauja ir yra patvirtinamas tik vienas kandidatas į partijos vadovus, sprendimą dėl tolimesnės rinkimų eigos siūlys TS-LKD Priežiūros komitetas ir tvirtins partijos Taryba.

Partijos Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas naujienų agentūrai BNS sakė siūlysiąs, kad TS-LKD taryba patvirtintų G.Landsbergį partijos pirmininku dar ketveriems metams.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min