Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 18d. 19:00

Devynmetės įvaikinimo drama: buvęs garsus teisėjas nesupranta kolegos motyvų

Konstantas Ramelis
15min nuotr. / Konstantas Ramelis

Buvęs Seimo narys ir ilgametis Vilniaus apygardos teismo teisėjas, išnagrinėjęs dešimtis tarptautinio įvaikinimo bylų, Konstantas Ramelis stebisi jaunojo kolegos 36 metų teisėjo Tomo Venckaus sprendimu tarptautinio įvaikinimo byloje, kai buvo nepatenkintas sutuoktinių iš Naujosios Zelandijos prašymas įvaikinti devynmetę kaunietę. „Manau, jam pritrūko gyvenimiškos patirties“, – konstatavo 80-metis K.Ramelis.

K.Ramelis pažymėjo, kad įvaikinimo bylose neretai pasitaiko įvairių peripetijų. Pavyzdžiui, K.Ramelis puikiai prisimena atvejį, kai tarptautinio įvaikinimo bylos svarstymo metu norą auginti mergaitę pareiškė jos biologinė motina.

„Motina iš pradžių sutiko, kad dukra būtų įvaikinta užsieniečiams, o pradėjus procesą, jau nagrinėjant bylą, pareiškė norą pati rūpintis savo vaiku. Mes, aišku, sustabdėme procesą, padarėme pertrauką, paskui pakvietėme motiną į posėdį, kuriame ji vėl atsisakė savo dukros. Per atidėjimo laiką ji net nebandė su ja susitikti ir užmegzti ryšį. Kiek vėliau išsiaiškinome, savo dvejonėmis ji norėjo gauti išpirką iš potencialių įtėvių užsieniečių. Ją kažkas pamokė, kad reikia išvilioti pinigų“, – pasakojo K.Ramelis.

Jis užtikrino ne kartą į bylų posėdžius kvietęs ketinamų įvaikinti vaikų artimuosius – brolius, seseris: „Kad pažiūrėčiau jiems į akis. Pabendraudavome. Geriau patikrinti ir įsitikinti, kad visiems viskas aišku, nei paskui gauti skundus, nes bet kuriuo atveju vaikui daroma didžiulė žala.“

Pasigenda tvirto nusiteikimo

K.Ramelio įsitikinimu, jei į teismo posėdį atvyksta vaiko giminaitis, jis privalo būti išklausytas. Todėl jį stebina teisėjo sprendimas neįtraukti mergaitės brolio Arūno Leščiausko į teismo procesą trečiąja šalimi.

K.Ramelis neslėpė, kad jam kelia įtarimų staiga užgimęs A.Leščiausko noras globoti seserį, su kuria kelerius metus net nebendravo.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Arūnas Leščiauskas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Arūnas Leščiauskas

„Nežinau, ar čia tikrai kraujo ryšiai šaukia. Tačiau į procesą brolis, kuris pareiškė norą, turėjo būti įtrauktas. Posėdžio metu galėjo paaiškėti įvairių aplinkybių: galbūt brolis sesers įvaikinimo nenori dėl kokių nors formalių priežasčių, galbūt pats siekdamas jos nuolatinės globos nori gauti materialinės naudos? Kas dabar žino. Nemanau, kad teisėjas pasielgė teisingai“, – samprotavo K.Ramelis.

Jam keistokai atrodo ir nenuosekli brolio pozicija: vieną dieną jis bet kokia kaina kovos dėl sesers globos, kitą jau teigia neprieštarausiantis, jei mergaitė bus įvaikinta ir išvyks į Naująją Zelandiją – tokiu būdu gerbs sesers valią.

Nežinau, ar čia tikrai kraujo ryšiai šaukia.

„Supratau, kad jis atsitraukia nuo savo pirminės pozicijos. Tvirto nusiteikimo rūpintis seserimi nemačiau. O dar prie tokių aplinkybių: bedarbis, gyvena su sugyventine, nežinia, kokios ten buitinės sąlygos“, – svarstė K.Ramelis.

Klaida turi svorio

Mažametės kaunietės tarptautinio įvaikinimo proceso vingius K.Ramelis stebėjo iš šalies. Daugiausiai tiek, kiek skaitė žiniasklaidoje. Kiek jis suprato, mergaitė teismo sprendimu liko Lietuvoje ir dėl įvaikinimo tarnybos klaidų.

Tačiau ar procesinės klaidos, kurias pati Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vadina formaliomis, galėjo tapti lemiamomis priimant sprendimą? Teismų praktika vaiko interesus ir jo norus paprastai kelia aukščiau už procedūrinius niuansus.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė

„Sprendimas toks, koks yra, vaiko interesų neatitinka“, – neabejojo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė.

Tačiau K.Ramelis nėra tuo įsitikinęs. Aplinkybę, kad Lietuvos žmonėms nebuvo suteikta galimybė įvaikinti vieną, o ne visas tris seseris, teisininkas vertina kaip svarią.

„Jei iš pradžių įvaikinti buvo siūlomos trys seserys, suprantama, kad tikimybė Lietuvoje rasti šeimą yra menka. Tačiau, kiek suprantu, viena mergaitė, be sesių, įvaikinti Lietuvoje nebuvo siūlyta, buvo iškart inicijuotas tarptautinis įvaikinimas. Tas negerai. Sakyčiau, kad tokiu būdu tarnybos yra pažeidusios procedūras, o gal ir vaiko interesus gyventi savo kilmės šalyje“, – kalbėjo K.Ramelis.

Kodėl nepadarė pertraukos?

K.Rameliui nesuprantama, kodėl atsiradus papildomų aplinkybių ir neaiškumų teismas nepasinaudojo teise sustabdyti bylos nagrinėjimo.

„Aš nebūčiau priėmęs sprendimo nei tenkinti, nei atmesti zelandų prašymo. Būčiau sustabdęs bylos nagrinėjimą ir davęs galimybę tarnyboms pasiaiškinti norą globoti mergaitę išreiškusių žmonių galimybes tai daryti.

Aš nebūčiau priėmęs sprendimo nei tenkinti, nei atmesti zelandų prašymo.

Tarkime, paaiškėtų, kad negali. Tuomet kelias taptų atviras tarptautiniam įvaikinimui ir klausimas būtų sprendžiamas mergaitės naudai. Dabar byla baigta. Teismo sprendimą galima skųsti, bet tai – ne tas pats. Tai – sudėtingesnis kelias“, – įvertino K.Ramelis.

Be to, pastaroji byla esą tik patvirtino jo seną įsitikinimą, kad įvaikinimui rengiami vaikai iki galutinio teismo sprendimo neturėtų gyventi su potencialiais įtėviais: „Visada buvau prieš tai. Vaikas yra vaikas. Jam per labai trumpą laiką – 10 dienų ar dvi savaites – gali būti sudarytos tokios sąlygos, kad jis pasijus visai kitame gyvenime, kurio paskui nebus.“

Įvaikinimo šalininkas

K.Ramelis užtikrino, kad visada prioritetas buvo skiriamas vaiko gyvenimui kilmės šalyje – Lietuvoje.

„Tačiau aš esu įsitikinęs ir mano patirtis byloja, kad įvaikinimas vaikui yra geresnis dalykas nei globa. Nes sueina 18-ka metų ir globojamas vaikas gali būti paprašytas eiti į gatvę. Įsivaikindama šeima demonstruoja rimtą požiūrį į vaiką kaip į tikrą šeimos narį. Įvaikinus atsiranda materialinės teisės, teisė paveldėti ir t.t.“, – skirtumus pabrėžė pašnekovas.

Jam yra tekę domėtis, kaip sekasi įvaikintiems lietuvių vaikams užsienyje: „Buvau išvykęs į JAV. Bostone aplankėme kelias šeimas net iš anksto neinformavę. Jų gyvenimo sąlygos buvo puikios, vaikai patenkinti, jais rūpinamasi kaip savais.“

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Sutuoktinių pora iš Naujosios Zelandijos
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Sutuoktinių pora iš Naujosios Zelandijos

Mergaitė grįžo į Kauną

Zelandų šeima, sugniuždyta ir labai nusivylusi, ketvirtadienį iš Vilniaus oro uosto išskrido namo.

Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas netenkino sutuoktinių prašymo dėl devynmetės kaunietės įvaikinimo.

Teismas sprendimą tarptautinio įvaikinimo byloje paskelbė uždarame posėdyje. Pranešta, kad sprendimo rezoliucinė dalis nebus skelbiama ir komentuojama viešai. Teismo sprendimą dar galima apskųsti per 30 dienų.

Įvaikinimas vaikui yra geresnis dalykas nei globa.

Nuo sausio 4 dienos Vilniuje gyvenusi kartu su potencialiais įtėviais ir dviem prieš ketverius metus jų įvaikintais lietuviais berniukais po teismo sprendimo mergaitė grįžo į globėjo pagal įstatymą – Kauno globos namų – rankas.

Mergaitė buvo išreiškusi norą gyventi su zelandų šeima. Neigiamas teismo sprendimas sudaužė šias svajones. „Kalbant apie mergaitės emocinę būseną, šiuo metu yra išgyvenama krizė. Prašėme, kad būtų daroma viskas, kad mergaitė išvengtų patyčių, kad jai būtų teikiama kvalifikuota, intensyvi psichologinė pagalba“, – 15min studijoje penktadienį sakė tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė.

Tarnybos turėtų imti svarstyti pateiktus prašymus dėl nuolatinės mergaitės globos – brolio ir vienos sutuoktinių poros.

Lietuvoje šiuo metu galimų įvaikinti vaikų apskaitoje yra 552 vaikai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:19
00:58
01:38

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min