Neigiamas emocijas patiria ne vien vidutines ar didžiausias pajamas turintys didmiesčių gyventojai, bet ir labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės.
Gegužės pabaigoje atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad dažniausiai dėl Rusijos karo Ukrainoje padidėjusiu nerimu ir neužtikrintumu dėl ateities skundžiasi moterys bei 18-25 m. amžiaus respondentai. Daugiausia nerimauja šalies didmiesčių, vidutines bei didžiausias pajamas turintys gyventojai, taip pat ūkininkai (75 proc.), namų šeimininkės (67,7 proc.) ir specialistai, tarnautojai (59,3 proc.).
„Šiuo metu nerimas ir neužtikrintumas dėl ateities yra nesvetimas daugeliui Lietuvos gyventojų, nepriklausomai nuo jų turimos padėties ar gyvenamosios vietos. Bendra šalies gyventojų nuotaika atspindi ir neįgaliųjų, vienos labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių, savijautą“, – komentuoja Dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos (DNA) vadovė Simona Kunigonytė.
Pasak jos, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje iš esmės supurtė žmonių kasdienybę, kuri tik neseniai buvo pradėjusi grįžti į vėžias po dvejus metus trukusių pandemijos iššūkių – pastarieji buvo itin sunkūs negalią turintiems asmenims.
„Pandemijos pradžioje, kai dėl visuomenės apsaugos buvo paskelbtas karantinas ir daugelis darbų persikėlė į nuotolį, o kontaktinės veiklos buvo sustabdytos, dauguma darbą turinčių neįgaliųjų buvo priversti likti namuose be jokio užtikrintumo, ar galės grįžti į buvusią darbo vietą. Tie, kurie tuo metu turėjo galimybę dirbti, jaudinosi dėl savo sveikatos – negalią turintieji neretai turi aibę gretutinių ligų ir silpną imunitetą. Ši nerimo kupina situacija ir vėl kartojasi – neįgalieji jaučiasi neužtikrinti dėl savo saugumo ir ateities“, – sako S.Kunigonytė.
Nerimas dėl galimybių dirbti
Apklausos duomenimis, karas Ukrainoje paveikė ir šalies gyventojų sveikatos būklę: 19 proc. tyrimo dalyvių dėl karo Ukrainoje pablogėjo sveikata ir emocinė savijauta, 18 proc. – sunkiau susikaupti darbui ir kasdienėms užduotimis. Vis dėlto negalią turintiems žmonėms nerimas dėl karo Ukrainoje yra kur kas didesnis psichologinis iššūkis nei likusiai visuomenės daliai, tikina S.Kunigonytė.
„Stresą neįgaliesiems kelia ne tik pavojus sveikatai, šalies nepriklausomybei, bet ir rizika prarasti darbo vietą, kurios netekęs dažnas žmogus su negalia atsiduria ties skurdo riba ir patenka į dar didesnę socialinę atskirtį. Tuo tarpu su karo keliamais iššūkiais susiduriančios įmonės pirmiausia atsisako būtent negalią turinčių darbuotojų“, – pabrėžia DNA vadovė.
Pasak pašnekovės, prie žmonėms turintiems negalią kylančio nerimo prisideda ir šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) planuojama Užimtumo įstatymo reforma – nuo 2023 m. vidutinį negalios lygį turintiems asmenims būtų taikomas tik 24 mėn. terminuotas rėmimas vietoj buvusio neterminuoto.
„Tai gerokai pablogins dirbančių neįgaliųjų situaciją darbo rinkoje. Turime pripažinti, kad negalią turintys asmenys vis dar yra diskriminuojami darbdavių, o valstybės skiriama subsidija jų darbo užmokesčiui yra viena iš neįgaliųjų padėtį gerinančių priemonių. Jei nauja reforma norima padidinti neįgaliųjų užimtumą, sumažinus finansavimą turėsime priešingą rezultatą – dar daugiau negalią turinčių asmenų bus išstumti iš darbo rinkos“, – sako S.Kunigonytė.
SADM planuojama reforma palies ir lengviausią negalios lygį turinčius asmenis su intelekto ar psichosocialinę negalią – jiems būtų taikomas 6 mėn. terminuotas rėmimas vietoj iki šiol taikyto neterminuoto.
„Intelekto ar psichosocialinę negalią turintys asmenys formaliai patenka į lengvą negalią turinčių asmenų lygį, tačiau neretai susiduria su kur kas didesnėmis problemomis tiek įsidarbinant, tiek išsaugant darbo vietą. Toks drastiškas rėmimo termino sumažinimas tik dar labiau paaštrins situaciją – negalią turinčiam asmeniui teks rimtai apsvarstyti, kokios yra jo realios galimybės išlaikyti darbo vietą pasibaigus rėmimo terminui – tai neprisideda prie geresnės psichinės ir emocinės sveikatos“, – pastebi pašnekovė.
Netinkamas laikas reformai
„Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, tik 24 proc. šalies gyventojų nepajuto jokių reikšmingų savijautos pokyčių. Ramiausiai jautėsi vyrai, 36 m. ir vyresni tyrimo dalyviai bei rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai.
„Deja, neįgalieji nejaučia tokio užtikrintumo, kad viskas bus gerai. Suprantame, kad dabartinė situacija nėra lengva daugeliui gyventojų, bet tai, kaip Lietuvos gyventojai suskubo padėti Ukrainai ir jos karo pabėgėliams, rodo, kad nesame abejingi ir galime sutelkti jėgas kilniam tikslui pagelbėti tiems, kuriems labiausiai to reikia. Negalią turintys žmonės taip pat aukoja ir prisideda prie paramos, nenori būti tik išlaikytiniai, tačiau tam reikalingas darbas ir galimybė oriai užsidirbti“, – sako DNA vadovė.
Pasak jos, iki karo pradžios pradėta svarstyti reforma turėtų būti neskubinama ir iš esmės peržiūrėta, išdiskutuota, ar visos numatomos priemonės duos norimą efektą.
„Turint omenyje, kad šiuo metu Lietuva, kaip ir dauguma Europos šalių, susiduria su augančia infliacija ir kylančiomis pagrindinių produktų bei paslaugų kainomis, neįgaliųjų padėtis darbo rinkoje tampa dar opesnė. Bet koks bandymas padidinti negalią turinčių asmenų užimtumą turi būti gerai apsvarstytas ir pamatuotas, kad išvengtume skaudžių pasekmių“, – teigia S.Kunigonytė.
„Spinter tyrimai“ apklausoje gegužės 18-27 d. dalyvavo 1013 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.
