Dabar populiaru
Publikuota: 2013 birželio 21d. 13:13 , atnaujinta: 2013 birželio 21d. 14:16

Diskutuoti apie smurtą šeimoje Seime panoro pats girtas prieš žmoną ranką pakėlęs parlamentaras Egidijus Vareikis

Seime diskutuota apie smurtą šeimoje
Aurimas Šrubėnas / Seime diskutuota apie smurtą šeimoje

Penktadienį Seime surengtoje apskrito stalo diskusijoje apie smurtą artimoje aplinkoje panoro dalyvauti tik vienas Seimo narys, pats prieš žmoną girtas smurtavęs Egidijus Vareikis.

Diskusiją Seime organizavo Seimo narė Dalia Kuodytė kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje.

Tiesa, pati D.Kuodytė į diskusiją atvykti negalėjo dėl šeiminių aplinkybių.  

Renginyje pristatytos dvi Lietuvos žmogaus teisių centro užsakymu atliktos analizės: „Mušamos moters sindromas: šeimoje patiriamo smurto padariniai bio-psicho-socialinei asmens sveikatai“ ir „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje: psichinės prievartos problematika ir teisiniai aspektai“.

Pristatydama tyrimą apie mušamos moters sindromą Moterų krizių centro direktorė Lilija Vasiliauskienė teigė, kad smurtas prieš moteris yra labiausiai paplitęs žmogaus teisių pažeidimas, apie kurį, be to, yra sukurta daugiausia mitų.

„Norint suprasti šį sindromą neužtenka buitinių psichologijos žinių“, – teigė L.Vasiliauskienė.

Pasak jos, yra nustatyta, kad šis sindromas nepriklauso nuo moters išsilavinimo, amžiaus, rasės ar socio-ekonominio statuso.

L.Vasiliauskienė teigė, kad smurtautoją galima pažinti nuo pat pirmųjų pažinties savaičių. Anot jos, nuo pat santykių pradžios smurtautojas stengiasi kuo labiau įsitraukti į partnerės gyvenimą ir jį kontroliuoti. L.Vasiliauskienės teigimu, moteris ima jaustis atsakinga už savo partnerio pyktį ir mano, kad, jei ji elgsis tik taip, kaip patinka draugui, barnių ir smurto nebus.

„Pirmas smūgis turi būti paskutinis smūgis. Jokiu būdu negalima susitaikyti ir gyventi toliau lyg nieko nebuvę“, – pabrėžė pranešėja.

Mykolo Romerio universiteto lektorė Laima Vaigė kalbėjo apie teismų praktiką sprendžiant smurto artimoje aplinkoje atvejus. Pasak jos, teismai iki šiol atsižvelgia ir kone lengvinančiomis aplinkybėmis laiko smurtautojo girtumą, nors paprastai, sprendžiant kitokio smurto bylas, taip nebūna.

Tuo tarpu, jei nuolat mušama moteris gindamasi nuo smurtautojo jį nužudo teigiama, kad ji tai padarė sunkinančiomis aplinkybės, nes pakėlė ranką prieš šeimos narį. Tuo tarpu L.Vaigės nuomone, tokiais atvejais teismai turėtų skirti švelnesnes bausmes arba net išteisinamuosius nuosprendžius.

Lietuvos žmogaus teisių centro nuomone, Smurto artimoje aplinkoje įstatymas iki šiol nėra tobulas, apie šią problemą verčia plačiau kalbėti ir vis dar vyraujanti nuomonė esą smurtas artimoje aplinkoje yra privatus šeimos reikalas, o ne nusikaltimas.

Panašiai ketvirtadienį Seimui svarstant, ar panaikinti jo teisinę neliečiamybę savo veiksmus teisino ir E.Vareikis. Primename, kad Seimas E.Vareikio neliečiamybę panaikino 84 parlamentarams balsavus „už“ ir 10 susilaikius.

Penktadienio diskusijos pabaigos nesulaukęs ir pats joje nepasisakęs E.Vareikis tikino, kad joje neišgirdo nieko nauja. 

„Neišgirdau nieko nauja. Klausimas sprendžiamas taip, kad būtinai reikia visus nubausti, būtinai reikia visus išskirti ir panaikinti šeimą, tada išnyks visos problemos, bet taigi draugauti reikia“, – išeidamas iš diskusijos žurnalistams sakė  E.Vareikis.

Savo ruožtu Moterų krizių centro direktorė Lilija Vasiliauskienė teigia, kad kaip tik nebaudžiamumas ir galimybė susitaikyti smurtautojus drąsina pakartoti savo netinkamus veiksmus. Pasak jos, šnekos, kad nubausti smurtautojus nėra išeitis, kad išardytos šeimos nėra geriau nei susitaikiusios yra įprasta smurtautojų gynyba kaltę suverčiant aukai ir tokiu būdu verčiant ją „dėl šeimos“ taikytis su esama smurtine situacija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

01:08
43:31
00:42

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min