Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dubysos regioniniame parke pražydo trilapė bligna

Trilapė bligna (Isopyrum thalictroides)
Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos nuotr. / Trilapė bligna (Isopyrum thalictroides)
Šaltinis: 15min
0
A A

Trilapė bligna (Isopyrum thalictroides) – labai retas augalas, Lietuvoje aptinkamas tik Dubysos regioninio parko Lyduvėnų kraštovaizdžio draustinyje (Raseinių r.) ir Kamšos valstybiniame zoologiniame – botaniniame draustinyje (Kauno r.).  Trilapė bligna įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą kaip išnykstanti rūšis ir priskiriama pirmai kategorijai, teigiama Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos pranešime spaudai.

Trilapė bligna – daugiametis, trapios ažūrinės faktūros augalas, ant ilgų kotelių siūbuojančiais pavieniais baltais žiedais. Stiebo pamate susitelkę sudėtiniai trilapiai ilgakočiai lapai sudaro gaiviai žalią foną sniego baltumo žiedams. Šis smulkus augalas iškelia tik keletą lapų pavasarį, balandžio pradžioje. Augalas nepasižymi gausiu žydėjimu, nes pumpurai (nuo vieno iki penkių) išsiskleidžia skirtingu metu, todėl trilapės blignos žydėjimo periodas gana ilgas, besitęsiantis beveik visą balandį iki gegužės vidurio. Visos augalo dalys nuodingos, bet liaudies medicinoje naudojamos gydymui. Vegetacijos laikotarpiu bligna sudaro sąžalynus po keliasdešimt arba kelis šimtus individų. Grakšti trilapė bligna ryškiai neišsiskiria iš greta augančių augalų, todėl net tyrimo tikslais ją sunku rasti. Dėl lapų panašumo į pievose augantį vingirį (Thalictrum L.), Šiaurės Amerikoje bligna vadinama „pievų rūta“.

Pasak Dubysos regioninio parko direkcijos ekologo Vaido Greičiaus, tinkamomis sąlygomis toje pačioje vietoje trilapė bligna išsilaiko ilgai. Grėsmę augavietėms kelia miškų kirtimas, mindymas, augalų skynimas, dirvožemio erozija. Reikia tikėtis, kad ši miškų retenybė neišnyks ir išliks ateinančioms kartoms.

Pirmą kartą trilapė bligna Lietuvoje užfiksuota 1898 m. (Marvelėje, Kaune). XIX – XX a. pradžioje augalas buvo pastebėtas Jašiūnų apylinkėse, dar keliose Lietuvos vietovėse. Lyduvėnų kaimo apylinkėse trilapė bligna pirmą kartą pastebėta 1998 m.

Lyduvėnų kraštovaizdžio draustinio kraštovaizdis – labai įvairus ir vaizdingas. Tai vingiuotos Dubysos upės šlaitai, salpinės pievos ir miškai, medžių ir krūmų grupės, šaltiniai, senvagės ir kitos smulkios kraštovaizdžio formos. Draustinio ašis yra Dubysos upės slėnis, suformavęs išskirtines geomorfologines sąlygas. Puriuose, derlinguose šlaituose ir griovose keroja žmogaus rankų mažai paliestas miškas: ilgaamžiai ąžuolai, išlakios liepos, klevai, eglės po savo galingomis lajomis slepiančios mažą, neišvaizdų, bet labai retą ir nykstantį augalą – trilapę bligną. Atlikus trilapės blignos gausumo tyrimus, rasta daugiau kaip 800 žydinčių augalų. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min