Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Durpyno gaisras: neaiški nei pabaiga, nei padariniai

Gaisras Traksėdžių durpyne.
Edvardo Jurjono nuotr. / Gelbėtojai trečią dieną dirba pragariškomis sąlygomis.
Šaltinis: 15min
0
A A

Šilutės rajone pirmadienį užsiliepsnojęs Traksėdžių durpynas antadienį degė kaip degęs, nors gaisrą bandė užgesinti daugiau nei šimtas žmonių. Prognozuojama, kad durpyną gesinti teks dar ne vieną dieną, o žala gamtai ir žmogui – sunkiai išmatuojama. Gaisro poveikį pajuto ir klaipėdiečiai – mieste buvo jaučiamas degėsių kvapas, tarša kietosiomis dalelėmis smarkiai viršija normas.

Ugnis Traksėdžių durpyne, esančiame Aukštumalos pelkės telmologiniame draustinyje pamaryje, įsiplieskė pirmadienį apie 14 val., kai užsiliepsnojo suvežtos durpės, kurias kasė durpyno dalį eksploatuojanti įmonė „Klasmann–Deilmann Šilutė“. Netrukus ugnis išplito apie 100 hektarų plote (bendras durpyno plotas – 1500 ha). Į įvykio vietą sulėkė vietos ugniagesių komandos, bet jų buvo per mažai. Netrukus durpyno gesinti suvažiavo kelios dešimtys ugniagesių automobilių iš visos šalies. Tačiau tik į orą pakilus Karinių oro pajėgų sraigtasparniui, kuris pylė į liepsną vandenį, pavyko suvaldyti ugnį,  jau persimetusią į šalia esantį mišką.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorė Ida Vasiljevienė paskelbė ekstremalią situaciją Šilutės, Saugų ir Kintų seniūnijose. Iš namų evakuotis buvo pasiūlyta atskirų sodybų gyventojams, tačiau šie nesutiko.

Vakar durpyne teberuseno trys pagrindiniai gaisro židiniai, kuriuos bandė numalšinti 130 pamainomis dirbusių žmonių: 70 įmonės, miškų urėdijos darbuotojų ir ugniagesių bei 60 karių. Gaisrą malšino ne tik Šilutės, bet ir Klaipėdos, Gargždų, Šiaulių, Kauno ugniagesiai, gaisro gesinimui naudota 11 gaisrinių autocisternų, 2 vandens siurblinės stotys bei 2 gaisrinių žarnų automobiliai.

Oro tarša nenuspėjama

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas rekomendavo Šilutės, Saugų ir Kintų seniūnijų gyventojams, esantiems dūmais užterštoje zonoje, uždaryti namų, tvartų duris, langus, stoglangius ar kitas angas, nepalikti atvirose teritorijose esančių naminių gyvulių ir paukščių.

Dėl gaisro Traksėdžių durpyne kentėjo ir klaipėdiečiai: vėjas dūmų kamuolius atginė į uostamiestį, buvo jaučiamas degėsių kvapas. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centras abi dienas intensyviai sekė oro užterštumo laipsnį ir per žiniasklaidą informavo miestiečius. Pirmadienį miesto centrinėje dalyje atmosferos oro tarša kietosiomis dalelėmis normą viršijo 2,33 karto, o antradienio rytą, išsisklaidžius dūmams, kietųjų dalelių nebeliko. Tačiau neilgam – apie 15 val. centrinėje miesto dalyje oro užterštumas leistinas normas viršijo daugiau nei tris kartus, o rytinėje dalyje kiek mažiau – 1,3 karto.

Pasak Visuomenės sveikatos centro Visuomenės saugos skyriaus vyriausiojo specialisto Rimanto Giedraičio, gyventojai neturėtų atsipalaiduoti net jei oro taršos rodikliai pagerėtų. Esą viskas priklauso nuo vėjo krypties. Klaipėdai ypač nepalankus pietų vėjas. Nerekomenduoja ilgesnį laiką būti, ypač sportuoti, lauke, kur jaučiasi degėsių kvapas, nevesti ikimokyklinio amžiaus vaikų į lauką, neorganizuoti renginių lauke, kuo daugiau laiko praleisti patalpose. Miestiečiai oro taršos rodiklius gali stebėti ir patys internetiniu adresu http://oras.gamta.lt/cms/index.

Kiek degs – niekas nežino

Pasak Valstybinės priešgaisrinės priežiūros Klaipėdos skyriaus vyresniojo inspektoriaus Antano Pociaus, eksploatuojamuose durpynuose dažniausiai kyla paviršiniai gaisrai, kurie dažnai virsta požeminiais. „Durpės smilksta atskiruose židiniuose po žeme iki drėgnojo dirvožemio sluoksnio. Durpynuose išdega didelės ertmės po žeme. Gali įgriūti ir ugniagesiai, ir technika. Degimas iš požeminės stadijos kartais išsivysto į paviršinį, todėl sunku nustatyti po paviršiumi esantį gaisro židinį, o gesinami tik tie židiniai, kurie yra matomi“, – sakė specialistas.

Jo teigimu, tokį gaisrą užgesinti įmanoma tik apkasus grioviais degantį plotą ir gesinant lokalius gaisro židinius. „Degančių durpių neįmanoma užgesinti kaip kietos degios medžiagos, nes vanduo neįsigeria į degančias durpes, tiesiog nubėga paviršiumi, todėl gesinti galima tik maišant durpes ir perpilant vandeniu“, – durpių gaisrų specifiką atskleidė A.Pocius.

Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento spaudos atstovas Donatas Gurevičius priminė, kad prieš kurį laiką durpyne Rokiškyje kilęs gaisras truko 4–5 paras. „Nė vienas nesiima pasakyti, kada viskas baigsis. Durpyno gaisras yra ypatingas: nepriklausomai nuo to, kiek ir kokios bus technikos ar darbo jėgos, daug kas priklauso nuo meteorologinių sąlygų“, – sakė D.Gurevičius.

Apie gaisro pasekmes kol kas vengia kalbėti aplinkosaugininkai ir miškininkai. Pasak Kintų girininkijos girininko Romualdo Baranausko, jau aišku, kad išdegė nedideli medynų plotai, bet daug labiau nukentėjo aukštapelkės. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros vyriausiausiojo specialisto Valentino Ščerevino nuomone, Šilutės mieste didelės oro taršos neturėtų būti, bet ji gali didėti Kintuose, Drevernoje ir Klaipėdoje.  „Po gaisro likvidavimo bus atliekami tyrimai, kol kas nieko negalima pasakyti apie žalą gamtai“, – kalbėjo aplinkosaugininkas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min