Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 19d. 19:02

Dvigubai didinamą mokestį už aplinkos teršimą nuotekų valytojai pasirengę permesti gyventojams: „Teršiam ne mes!“

Bronius Miežutavičius
Asmeninio archyvo nuotr. / Bronius Miežutavičius

Seimo Aplinkos komitetas trečiadienį apsvarstė įstatymų projektus, pagal kuriuos numatoma griežčiau kontroliuoti aplinką teršiančias įmones ir nustatyti kelis kartus didesnius mokesčius už aplinkos teršimą. Vandens tiekėjai jau gąsdina, kad padidinus mokesčius turės didinti kainas visiems vartotojams, o pirmiausia – gyventojams.

Aplinkos ministerija ramina, esą mokestis gyventojams, pagal skaičiavimus, didės 3 eurais per metus, tačiau Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius tokios sumos nepatvirtino.

Komiteto posėdyje jis piktinosi, kad nuotekų valytojai laikomi teršėjais, nors esą būtent jiems numatyta prievolė kontroliuoti aplinkosaugininkų nesukontroliuojamą pramonę. B.Miežutavičių Seimo narė „valstietė“ Virginija Vingrienė apkaltino melu. Anot jos, taršos mokestį ir nuotekų valytojai galėtų mokėti mažesnį, jei daugiau investuotų į technologijas, o ne pasiskaičiuotų, kad geriau susimokėti mokestį ir toliau teršti.

Per 8 metų laikotarpį niekas nepasinaudojo mokesčių lengvata taršos mažinimui.

Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė posėdyje aiškino, kad taršos mokesčio tarifai nesikeitė dvylika metų, todėl atėjo laikas juos padidinti taip, kad įmonės būtų paskatintos galvoti, kaip teršti mažiau.

„Per 8 metų laikotarpį niekas nepasinaudojo mokesčių lengvata taršos mažinimui. Užsimokamas mokestis, investicijos neatliekamos ir vykdoma nuolatinė tarša. (...) Yra logiška nustatyti tokius tarifus, kurie skatintų investuoti į technologijas“, – tikino ji.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Justina Grigaravičienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Justina Grigaravičienė

Tačiau Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas B.Miežutavičius viceministrei rėžė, kad mokesčio padidinimas vandens išvalymo kokybės nepagerins, tačiau tikrai padidins gyventojų išlaidas.

„Mes tiesiog apmokestinsime gyventojus, o naudos jokios aplinkosauga neturės“, – pakeltu tonu rėžė asociacijos vadovas.

Mes tiesiog apmokestinsime gyventojus, o naudos jokios aplinkosauga neturės.

„Yda tame, kad iki šiolei nuotekų valytojai, tai yra vandens teikimo įmonės, laikomi kaip teršėjai. Mes jokiu būdu nesame teršėjai. Teršėjai yra gyventojai ir pramonė, o mes tą taršą mažiname. (...) Mes darome darbą taip, kaip jūs liepiate, padarome, ką galime, o jūs mums, tai yra, patikėkite, ne mums, o gyventojams padidinate du kartus mokestį už tai, kad vykdome reikalavimus“, – tęsė jis, tačiau buvo nutrauktas V.Vingrienės replikos. „Meluojate!“ – sušuko Seimo narė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Virginija Vingrienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Virginija Vingrienė

Nebūtų nei Alytaus gaisro, nei „Grigeo Klaipėda“ skandalo

Konfliktą gesinti ėmėsi S.Gentvilas. Jis teigė, kad šiuo metu nuotekų valymu Lietuvoje užsiima 653 komunalinės įmonės, o dar valymo įrenginius turi 193 pramonės įmonės, įskaitant, kaip įtariama, nevalytas nuotekas į Kuršių marias leidusią „Grigeo Klaipėda“.

„Čia nėra taip – gerai valote, ar blogai, jūs turite taršos leidimus. (…) Klausimas, ar galite teršti mažiau? Mano nuomone, galite“, – sakė jis.

B.Miežutavičius tuo abejojo. Anot jo, nesąžininga yra vandens tiekėjams ir nuotekų valytojams primesti pramonės įmonių taršos kontrolę. Dabar esą būtent vandenvalos įmonės turi pačios kontroliuoti, kiek užterštas nuotekas atiduoda įmonės.

Pramonės įmonių taršos kontrolė, švelniai tariant, yra gerokai simbolinė.

„Mes stengiamės sugauti, bet iš tiesų jokių įrankių neturime, jokių galių neturime. Pramonės įmonių taršos kontrolė, švelniai tariant, yra gerokai simbolinė, – sakė jis ir pateikė pavyzdį esą Grigiškėse veikianti įmonė deklaruoja mažesnę taršą, yra dešimt kartų per mėnesį tikrinima ir 98 proc. kartų nustatoma, kad nuotekos viršija deklaruotą taršą.

Tačiau B.Miežutavičiaus argumentai komiteto neįtikino. Vienbalsiai nutarta taršos mokesčio tarifų padidinimui pritarti. Taip pat vieningai komitetas pritarė įstatymų pakeitimams, pagal kuriuos, nustačius, kad įvyko esminis objekto ar įrenginio pasikeitimas, bus galima stabdyti įmonės veiklą.

Tokios nuostatos esą leistų stabdyti „Grigeo Klaipėda“ leidimą eksploatuoti valymo įrenginius vos nustačius, kad ten buvo įrengtas nedeklaruotas vamzdis. Taip pat numatyta, kad įmonei tris kartus per metus padarius pažeidimus ir jų nepašalinus, veikla taip pat galės būti stabdoma. Tokiu atveju būtų buvę galima sustabdyti daugiau nei galėjo atliekų prikaupusią „Ekologistikos“ padangų perdirbimo gamyklą Alytuje, kur spalį kilo milžiniškas gaisras.

Projektus dar svarstys ir dėl jų balsuos Seimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min