Įstojusi į Europos Sąjungą Lietuva įsipareigojo harmonizuoti ir įstatymus. Tačiau minėto įstatymo nepaiso iki šiol ir už tai gali grėsti sankcijos. Blogiausiu atveju finansavimo uostui nutraukimas ar net investicijų grąžinimas.
Uoste veikiančioms kompanijoms nesuprantama, kaip toks įstatymas gali būti adaptuotas Lietuvoje. Jei taip nutiktų, jos reikalautų kompensacijų už investicijas. Skaičiuojama, kad į įvairią infrastruktūrą uosto kompanijos yra investavusios 3,2 milijardus litų.
Minėto įstatymo Lietuvoje nepaisymas, o tai yra ribojimas uoste įsikurti kitoms įmonėms, jau pastebėtas Europos Komisijoje ir atsidūrė teisme. Lietuvos valdžia suskubo taisyti uosto žemės nuomos įstatymą. Jame numatyta, jog žemės nuomotojai nebetektų pirmenybės toliau ją nuomotis.
Skaičiuojama, kad į įvairią infrastruktūrą uosto kompanijos yra investavusios 3,2 milijardus litų.
Pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos Teisės komiteto pirmininkės Aldonos Staponkienės, jei žemę nuomojusi bendrovė laikėsi visų pareigų ir tvarkingai jas vykdė, ji privalo turėti pirmumo teisę atnaujinti sutartį. Teritorijose bendrovės stato įvairius objektus – sandėlius, transformatorines, pastotes ir kita. Tad nepratęsus sutarčių, būtų pažeisti teisėti bendrovių lūkesčiai. „Ši sutartis padarytų žalą ekonomikai“, – teigė teisininkė. Jos teigimu, kitose šalyse, tiesa ne visose, adaptuoti šį įstatymą buvo paprasčiau, mat ten į sandėlių ir kitų reikiamų objektų statybą investuoja valstybė, o ne pati bendrovė. Ji siūlė nepritarti tokiems įstatymo pakeitimams.
Uoste vykusiame posėdyje kompanijos teigė, kad tokiu atveju turėtų būti garantuota, kaip susigrąžinti investicijas. Taip pat pasigirdo siūlymų pataisas taikyti tik naujiems žemės nuomotojams ar ūkio subjektams. Jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis ragino tęsti diskusijas su Europos Komisija. Penktadienį ryte jis kartu su kitais uosto kompanijų vadovais buvo susitikęs su premjeru A. Kubiliumi ir aptarė šį klausimą.
Bendrovės „Vakarų Lietuvos laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika teigė, jog su šio įstatymo pataisomis nederėtų skubėti. Jo teigimu, kitose šalyse yra uosto kompanijų, kurios skaičiuoja 200 ar net 400 metų. Vadinasi, veiklos tęstinumas yra garantuojamas.
 |
| J.Andriejauskaitės nuotr./Eugenijus Gentvilas. |
Kadenciją europarlamentaro kėdę, kaip jis pats sako, trynęs Eugenijus Gentvilas buvo atviras – nepritarti pakeitimams, reiškia išstoti iš Europos Sąjungos. Taip pat jis abejojo galimybe taikyti pataisas tik naujiems žemės nuomininkams, nes tokiu atveju seniesiems liktų galimybė žemę nuomotis kad ir 1 000 metų.
Bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška posėdyje teigė, jog viską derėtų sudėlioti taip, kad uosto kompanijos neatsidurtų ties „kracho“ riba.
Europos teisingumo teismas yra išaiškinęs, jog ekonominės priežastys nėra pagrindas ir toliau žemės nuomininkui pratęsti sutartį.
