Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje užregistruoti 37 289 karo pabėgėliai iš Ukrainos.
„Europos Sąjungos mastu, <...> pagal užregistruotų, statusą gausiančių ukrainiečių kiekį 100 tūkst. gyventojų, Lietuva užima antrą vietą po Čekijos.
Žiūrint absoliučiais skaičiais, Lietuva yra penktoje vietoje pagal atvykusius ukrainiečius“, – trečiadienį per Seimo Ateities komiteto diskusiją karo pabėgėlių tema pažymėjo Migracijos departamento vadovė.
Į Lietuvą, pasak jos, daugiausia atvyksta ukrainiečių moterys ir vaikai.
O vyrų esą žymiai mažiau – jie, anot vadovės, atvyksta nebent dėl to, nes jaučia pareigą pasirūpinti šeima.
„Didžioji dalis yra moterys su vaikais. Vaikų visame sraute yra apie 46 proc. Jiems reikia būsto, reikia darželių, viso socialinių paslaugų paketo ir darbo, nes moterys nori išsilaikyti save ir savo šeimą“, – pasakojo E.Gudzinskaitė.
Atvykusiems užsieniečiams, anot jos, taip pat reikia lietuvių kalbos kursų, yra poreikis persikvalifikuoti.
Su problemomis esą susiduria ir studentai, nes jie nemoka lietuvių kalbos ir vargiai turi galimybių įsilieti į aukštąjį mokslą Lietuvoje.
70 proc. visų atvykusiųjų iš Ukrainos apsistoja trijuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, teigė E.Gudzinskaitė.
Vilniuje gali trūkti darželių, būsto
Tiesa, sostinėje, anot jos, jau kyla problemų dėl darželių ir būsto.
„Jau matome problemų, kad Vilniuje darželių – ribotas kiekis, darbo pasiūlos gal daug, bet su būstais yra problemų kaip visada.
Dabar yra euforija, kai žmonės pasiūlo savo būstą, bet palaukim trupučiuką, kada ta euforija nuslinks, ir tada turėsime realią situaciją, kiek mes turime būstų, kur mes galime priimti užsieniečius.
Dabar yra euforija, kai žmonės pasiūlo savo būstą, bet palaukim trupučiuką, kada ta euforija nuslinks.
Iš ankstesnių laikų atsimenam, kad užsieniečiui rasti būstą Lietuvoje ne taip paprasta“, – pažymėjo Migracijos departamento direktorė.
Nuo karo bėgantys ukrainiečiai buvo atleisti nuo pareigos Lietuvoje deklaruoti gyvenamąją vietą. Taip, anot vadovės, stengiamasi paskatinti gyventojus priimti ukrainiečius.
Abejojama, kad ukrainiečiai norės persikelti į mažesnius Lietuvos miestus, kur bustų pasiūla galbūt didesnė, bet ten esą nėra nei darželių, nei darbo vietų.
E.Gudzinskaitė pasakojo, jog į Lietuvą atvyksta labai daug išsilavinusių žmonių, bet įspėjo, kad jie greičiausiai nepasiliks mūsų šalyje.
Tikėtis, kad tas aktyvas liks dirbti Lietuvos naudai, aš į tai neinvestuočiau.
„Labai daug yra išsilavinusių suaugusių, su keliais aukštaisiais, yra daug žmonių, kurie paliko verslus Ukrainoje, atvyko čia pabėgti nuo karo. Tas aktyvas ruošiasi grįžti į Ukrainą. Dėl to tikėtis, kad tas aktyvas liks dirbti Lietuvos naudai, aš į tai neinvestuočiau.
Čia galbūt liks pasyvesni, labiau sėslūs žmonės, reiškia ne tokie verslūs žmonės“, – svarstė ji.
Ministrė: anglų kalba studijuoja 800 ukrainiečių
Atsakydama į pastabą dėl ukrainiečių studentų, diskusijoje dalyvavusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymėjo, jog Vyriausybė yra numačiusi 700 Ukrainos studentų skirti 300 eurų dydžio stipendijas.
O nuo rugsėjo studentams bus kompensuojama 60 proc. studijų kainos.
Aukštosios mokyklos, pasak ministrės, jau atleido savo ukrainiečius studentus nuo mokesčių.
„Lietuvoje jau mokosi 800 ukrainiečių studentų. Problemos nėra, mokosi anglų kalba, mūsų angliškose programose“, – teigė J.Šiugždinienė.
Studentams, pasak jos, taip pat bus sudarytos sąlygos mokytis lietuvių kalbos.
J.Šiugždinienės žiniomis, naujai besiregistruojančių studentų iš Ukrainos Lietuvoje yra apie 250. Pavasarį dauguma jų, pasak ministrės, dalyvaus tik dalinėse studijose.
Mokslininkai iš Ukrainos Lietuvoje taip pat laukiami – jų įtraukimui, pasak ministrės, numatyti 2 mln. eurų.
Siekiama, kad Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose ukrainiečiai turėtų galimybę mokytis ir lietuvių kalbos, ir ukrainiečių kalbos bei literatūros, taip pat – galėtų tęsti mokslus Ukrainos mokyklose nuotoliniu būdu.
Šiuo metu mokyklose yra užsiregistravę apie 6,3 tūkst. mokinių. Beveik 1 tūkst. vaikų – darželiuose.
„Šiuo metu mokyklose yra užsiregistravę apie 6,3 tūkst. mokinių. Beveik 1 tūkst. vaikų – darželiuose“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Leis formuoti didesnes grupes darželiuose
Ji sutiko, kad su vietomis darželiuose yra problema, bet ją, pasak ministrės, planuojama spręsti keičiant higienos normas.
„Su Sveikatos apsaugos ministerija mes jau rengiame higienos normų pakeitimus – mes šiek tiek išplėsime galimybę turėti didesnes darželio grupes. Mūsų vaikai tikrai nenukentės <...>, dviem vaikais padidinsime visų lygių leistiną darželio grupėje skaičių“, – teigė J.Šiugždinienė.
Dviem vaikais padidinsime visų lygių leistiną darželio grupėje skaičių.
Į Lietuvą, anot jos, atvyko ir daugiau kaip 1 tūkst. Ukrainos mokytojų: „Daugiausia – anglų kalbos ir ukrainiečių kalbos ir literatūros. <...> Mokytojai jau kai kuriose savivaldybėse pradėjo dirbti.“
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos prieš mėnesį pradėto karo Ukrainoje pradžios šalį paliko per 4 mln. gyventojų, daugiau kaip 2,3 mln. jų išvyko į Lenkiją.
