Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 15d. 16:56

Eišiškėse perlaidoti Armijos Krajovos kovotojų palaikai

Armijos Krajovos kariai Turgeliuose 1944 m.
Wikipedia.org nuotr. / Armijos Krajovos kariai Turgeliuose 1944 m.

Praėjusį savaitgalį Šalčininkų rajone, Eišiškėse, perlaidoti pernai Pietryčių Lietuvoje rasti keturi neidentifikuoti Armijos Krajovos – didžiausios pogrindinės pasipriešinimo naciams organizacijos – kariai.

Lenkijos tautos atminties institutui tęsiant nuo 2017 metų vykstantį sukilėlių paieškos ir ekshumacijos projektą, pernai rastas dar vienas kovotojas, jis atpažintas ir šiemet bus pervežtas į Lenkiją.

Perlaidojant lenkų sukilėlius dalyvavo vietos savivaldybės politikai ir Seimo nariai – vicepirmininkas Arvydas Nekrošius bei Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas. Jie priklauso Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinės asamblėjos delegacijai.

Praėjusį šeštadienį vykusiame renginyje dalyvavo ir parlamentaras Leonardas Talmontas. Jis yra išrinktas Seimo nariu Šalčininkų vienmandatėje apygardoje.

Lietuvos politikų dalyvavimas perlaidojime gali būti vertinamas nevienareikšmiai, nes Antrojo pasaulinio karo metais Armija Krajova siekdama atkurti Lenkijos valstybę kovojo ne tik su naciais, bet ir su lietuviais lenkų tarpukariu okupuotame Vilniaus krašte.

Ceremonijoje kalbą sakęs Seimo narys A.Gumuliauskas BNS teigė, kad Seimo nariai savo dalyvavimu siekė pažymėti lietuvių ir lenkų vienybės svarbą.

„Mes daugiau negalime kariauti tarpusavyje. Kas buvo, tai buvo, bet mes negalime leisti sau tokių dalykų. Nes jeigu mes leisime sau tokius dalykus, tai yra paprasčiausiai savęs susinaikinimas, ir mūsų, ir lenkų. Ir trečios jėgos pergalė, ir viskas“, – sakė valdančiųjų „valstiečių“ frakcijai priklausantis politikas.

Sudėtingas istorinis kontekstas

Pasak istoriko Algimanto Kasparavičiaus, Seimo narių dalyvavimas Armijos Krajovos kovotojų pagerbime yra laisvas politikų pasirinkimas. Jo teigimu, Seimo nariai nėra Vyriausybės nariai, jų mandatas yra laisvas, net jei jie išrinkti ne vienmandatėje, bet pagal sąrašą.

Ekspertas teigia, kad Armijos Krajovos sukilėlių veikimas Lietuvos požiūriu nevienareikšmiškas, tačiau lenkų sukilėlių veiksmų nereikėtų vertinti iš šiandienos perspektyvos.

Pasak jo, karo pradžioje, kai Vilnius faktiškai atiteko Lietuvai, demokratinės Vakarų valstybės rėmė Lenkijos teritorinio vientisumą, grasino diplomatinių santykių nutraukimu, jeigu Lietuva perkeltų savo pagrindines institucijas į Vilnių.

Anot Lietuvos istorijos instituto mokslininko, Armijos Krajovos Antrojo pasaulinio karo metais vykdytos taikių lietuvių civilių žudynės nebuvo vienpusės. Pavyzdžiui, Dubingių žudynes lenkai laikė atsaku į lietuvių vykdytas lenkų žudynes Glitiškėse.

Pasak istoriko, Armijos Krajovos nusikaltimai prieš lietuvius buvo susiję su lenkų partizanų kova prieš nacius, nes dalis jų įžvelgė lietuvių kolaboravimą su Adolfo Hitlerio režimu.

„Civilių gyventojų žudynių Antrojo pasaulinio karo metais, deja, buvo iš abiejų pusių. Kitas svarbus momentas, žvelgiant į 1943–1944 metų įvykius, tai lietuvių policijos formuočių pakankamai artimas bendradarbiavimas su vokiečių okupacine administracija. Lenkija, kuri krito nuo nacių ir kuri labai intensyviai vedė partizaninį karą su naciais, į visus vokiečių administracijos pareigūnus Lietuvoje žvelgė labai skeptiškai“, – kalbėjo A.Kasparavičius.

Jo teigimu, Lietuvos politikų dalyvavimas pagerbiant lenkų sukilėlius galėtų būti vertinamas kaip žingsnis link geresnių Lietuvos ir Lenkijos santykių.

„Tautinė, socialinė taika ir pakantumas iš abiejų pusių, esančios situacijos supratimas turėtų būti tas pagrindas, ant kurio turėtų būti plėtojami Lietuvos ir Lenkijos santykiai“, – sakė istorikas.

Rastas žinomas lenkų sukilėlis

Lenkų partizanai pernai rasti Šalčininkų rajone, trys iš jų – Visinčių kaime, Rūdninkų girios Ilgasalyje, kiti du – Mankevičių kaime.

Specialistai vieną jų identifikavo, tai Barteko slapyvardžiu žinomas sukilėlis Wojciechas Stypula. Jis nušautas sovietų 1944 metų liepos 22 dieną.

Armijos Krajovos leitenantą planuojama pervežti į Lenkiją, kur jis bus perlaidotas giminaičių.

Kaip BNS pasakojo Lenkijos tautos atminties instituto projekte dirbanti lietuvė archeologė Ilona Vaškevičiūtė, rasti kovotojų palaikus ir nustatyti jų tapatybę leidžia archyvų informacija, žmonių pasakojimai.

Pasak archeologės, identifikuoti palaikus leidžia ir tai, kas randama kape.

„Buvo žinoma, kad Bartekas palaidotas ne karste, ir kad jo veidas buvo uždengtas su kokia medicinine kauke, medicinine skepetaite. Ir iš tikrųjų tokį ir radome. Žinot, kai jau audiniai supūva ir lieka tik kaukolė, ir ta tiesiog skepetaitė prisilydžiusi – toks truputį kraupokas vaizdas“, – BNS sakė Lietuvos edukologijos universiteto profesorė.

„Vienas dalykas yra žmonių prisiminimai, o kitas dalykas – ką randi kape. Pavyzdžiui, pas juos visus randame ar kokių sagų su lenkiškais ereliais, pas vieną radome kepurę su tuo lenkišku ereliu ant viršaus, randame šovinių tūteles. Taip pat atpažįstame pagal liudijimus, pagal pasakojimus tų, kurie matė, kaip buvo laidojama“, – kalbėjo I.Vaškevičiūtė.

Kitų Šalčininkų rajone rastų kovotojų palaikų archeologai identifikuoti negalėjo. Pasak I.Vaškevičiūtės, be liudijimų ar konkrečių daiktų atpažinti, kieno yra palaikai, neįmanoma.

„Yra ir tokių, kur negalime pasakyti, kas ten yra. Nes būna, kad randame ir vokiškų, ir lenkiškų pinigų. Ir DNR negalime atlikti, nes nežinome, kas jie yra. DNR atliekant reikia turėti kažkokią giminę, su kuo palyginti. Yra paimti mėginiai ir jie laukia“, – teigė archeologė.

Šiais metais atliktų kasinėjimų metu rastas vienas lenkų kovotojas Migūnų kaime Vilniaus rajone, šalia jo aptiktas kareiviškas diržas, šautuvo dėklas.

Šiais metais atrastų palaikų perlaidojimas galėtų vykti kitais metais.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Skanumėlis

Video

01:13
04:47
02:25

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min