„Komisija paprašė Lietuvos valdžios institucijų pateikti paaiškinimus, kaip bus užtikrintas Europos žiniasklaidos laisvės akto 5 straipsnio laikymasis, taip pat nurodyti atitinkamų teisės aktų pakeitimų ar kitų iniciatyvų įgyvendinimo terminus ir pateikti išsamesnę informaciją“, – nurodoma EK vicepirmininkės Hennos Virkkunen laiške, kurį matė BNS.
Juo už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga eurokomisarė atsakė į šešių Lietuvos Europos Parlamento narių dar gruodį išsiųstus du kreipimusis.
Dainius Žalimas kartu su kolegomis Petru Auštrevičiumi, Rasa Juknevičiene, Liudu Mažyliu, Pauliumi Saudargu ir Virginijumi Sinkevičiumi EK prašė įvertinti įstatymo pataisą, kuria siūlyta palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką.
Minėtų pataisų pernai valdantiesiems priimti nepavyko opozicijai ėmusis vadinamosios filibusterio taktikos, kai siekiant vilkinti laiką įstatymo projektui buvo registruoti šimtai pasiūlymų.
Penktasis Europos žiniasklaidos laisvės akto straipsnis, be kita ko, numato, jog sprendimai dėl visuomeninių žiniasklaidos priemonių vadovų atleidimo iki jų kadencijos pabaigos turi būti „tinkamai pagrindžiami ir gali būti priimami tik išimtiniais atvejais“.
Jie turėtų būti skiriami „remiantis skaidriomis, atviromis, veiksmingomis ir nediskriminacinėmis procedūromis“.
„Valstybės narės užtikrina, kad visuomeninių žiniasklaidos paslaugų teikėjų administracijos vadovo arba valdybos narių skyrimo ir atleidimo procedūromis būtų siekiama užtikrinti visuomeninių žiniasklaidos paslaugų teikėjų nepriklausomumą“, – rašoma jame.
Šiuo metu Seime svarstomi nauji LRT valdysenos pakeitimai.
EK žada toliau „atidžiai stebėti žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo padėtį visose valstybėse narėse, įskaitant Lietuvą, tiek Europos žiniasklaidos laisvės akto įgyvendinimo kontekste, tiek rengdama metinę Teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą“.
Naujausiame projekte numatyti LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai. Siūloma, kad jis galėtų būti atleistas, jei netinkamai vykdo funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.
Tačiau numatoma palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą. Balsavimo būdą palikta pasirinkti LRT tarybai.
Būtent dėl naujausių pataisų minėti europarlamentarai į EK kreipėsi ir trečiąjį kartą.
