Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 14d. 12:45

Ekonomistai apie gimstamumo skatinimą: svarbu negimdyti emigracijai

Šeima skaito knygą drauge
Vida Press nuotr. / Šeima

Nors dažnai manoma, kad išmokos yra įrankis gimstamumui skatinti, tokios turtingos tačiau mažu gimstamumu pasižyminčios šalys kaip Vokietija įrodo – vaikų nesusilaukiama ne dėl pinigų trūkumo. Taip LRT.lt sako Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka. Nors ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad didesnės ir stabilios išmokos galėtų šiek tiek paskatinti gimstamumą, abu pašnekovai sutinka, kad didesnis gimstamumas savaime neužtikrina geresnės demografinės padėties, jei nekovojama su emigracijos priežastimis.

Praėjusią savaitę socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pranešė, kad vaiko pinigai nuo kitų metų padidės bent nuo 30 eurų iki 50 eurų už vaiką. Tačiau ar tai yra suma, kuri skatintų gimdyti? O gal labiau padėtų ilgesnės apmokamos vaiko priežiūros atostogos?

Išmokas vertina prieštaringai

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Ž.Mauricas pažymi, kad gerėjant gyvenimo lygiui, gimstamumas linkęs mažėti, tačiau, jo manymu, išmokos gali paskatinti susilaukti vaikų, jei jos bus pastovios ir užtikrins pajamų stabilumą.

„Paradoksalu, tačiau gerėjant gyvenimo lygiui, gimusių vaikų skaičius linkęs mažėti. Tai ypač lemia urbanizacija ir su ja susijęs neapibrėžtumas. Svarbu ir tai, kad labiau investuojama į vaikų išsilavinimą, todėl žmonės renkasi turėti mažiau vaikų, tačiau galėti užtikrinti jiems gerą išsilavinimą. Vaiko pinigai būtų bene tinkamiausia priemonė, tačiau tuo atveju, jei pavyktų įtikinti visuomenę, kad tai yra pastovus pajamų stabilumą didinantis veiksnys.

Tiesa, tai nebus panacėja, tikrai nematysime 3–4 vaikus turinčių šeimų pagausėjimo, tačiau tai geresnis įrankis už ilgesnes apmokamas atostogas, būsto kompensavimą, trumpalaikes paramas. Taip pat svarbi infrastruktūra – kokybiškų darželių, mokyklų prieinamumas“, – kalba Ž.Mauricas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas

Savo ruožtu R.Lazutka teigia, kad nors priimta manyti, jog išmokos yra įrankis gimstamumo skatinimui, demografinių problemų sprendimui, turtingos šalys įrodo, kad sprendimui susilaukti vaikų finansinė situacija neturi lemtingai daug įtakos.

„Mokslininkai seniai yra pastebėję, kad žmonės negimdo vaikų ne todėl, kad trūksta pinigų. Įrodymai akivaizdūs. Pavyzdžiui, Vokietija yra viena turtingiausių pasaulio šalių, tačiau joje gimstamumas yra labai mažas, tuo metu yra skurdžių šalių, kuriose gimstamumas – labai didelis.

Šalių viduje taip pat matyti, kad labiau pasiturintys tėvai nebūtinai turi daugiau vaikų. Tai rodo, kad pasirinkimą gimdyti lemia labai daug veiksnių. Tad paramą šeimoms su vaikais vadinčiau ne gimstamumo skatinimu, o pagelbėjimu šeimoms, kurios turi papildomų išlaidų, rūpesčiu vaikais, kurie jau yra pagimdyti. Tai yra naštos pasiskirstymas, kadangi vaikai yra reikalingi ne ik tėvams, bet ir visai visuomenei“, – sako R.Lazutka.

Lenkijoje – 500 zlotų už vaiką: ar pinigai motyvuoja kaimynus?

Kaimynės Lenkijos pavyzdys, panašu, patvirtina, kad išmokos nebūtinai gali paskatinti susilaukti daugiau vaikų.

2016 metais Lenkijoje pradėjo veikti „Teisės ir teisingumo“ partijos programa „500+“, kuria siekiama padidinti gimstamumą šalyje. Pagal programą, už kiekvieną antrą ar daugiau vaiką per mėnesį sumokami 500 zlotų (117 eurų).

Amerikiečių ekonomistas, tyrinėjantis demografiją ir migraciją, Lymanas Stone, išnagrinėjo Lenkijos pavyzdį ir šių metų kovą JAV Religijos ir viešojo gyvenimo institute paskelbė publikaciją.

Nors didžiuosiuose Lenkijos miestuose matyti gimstamumo padidėjimas, ši tendencija ilguoju laikotarpiu populiacijos mažėjimo neatsvers.

„Ar programa suveikė? Vyriausybė mano, kad taip – absoliutus gimstamumo skaičius pastaraisiais metais padidėjo. 2017-aisiais gimstamumas buvo didesnis nei 2016-aisiais, o 2016-aisiais – didesnis nei 2015-aisiais. Tačiau gimstamumo padidėjimas 2016-aisiais didžiąja dalimi nėra programos poveikis, nes pastota buvo dar prieš jai atsirandant. Tiesą sakant, gimstamumas ėmė didėti 2015-ųjų vasario pradžioje, dar net prieš pasiūlant tokią programą.

Antro ar daugiau vaikų 2016-aisiais taip pat buvo susilaukta daugiau, tačiau daugėti antrą ar daugiau kartų vaikų susilaukiančių šeimų ėmė jau 2014-aisiais. Taigi, negalima vienareikšmiai teigti, kad gimstamumo padidėjimas yra nulemtas „500+“ programos“, – savo analizėje rašo L.Stone.

Be to, ekonomistas atkreipia dėmesį, Lenkijos suminis gimstamumo rodiklis nuo 1,29 vaiko pakilo iki 1,42, tačiau vis tiek išlieka per mažas, kad užtikrintų natūralią gyventojų kaitą. Tam šis rodiklis turėtų siekti 2,1 vaiko vienai vaisingo amžiaus moteriai populiacijoje.

Lodzės universiteto demografijos profesorius Piotras Szukalskis Thenews.pl šių metų pradžioje taip pat teigė, kad nors didžiuosiuose Lenkijos miestuose matyti gimstamumo padidėjimas, ši tendencija ilguoju laikotarpiu populiacijos mažėjimo neatsvers.

„Gimstamumas pastaruosius trejetą, ketvertą metų šiek tiek vejasi per 2008-ųjų krizę smarkiai sumažėjusius skaičius, tačiau ilguoju laikotarpiu gimstamumo rodikliai išliks žemesni nei reikalingi natūraliai kaitai“, – kalbėjo jis.

Ilgomis atostogomis susiviliotų savo nenaudai

Dabar tėvai gali rinktis – vienerius metus gauti 100 proc. buvusio atlyginimo pašalpą, o antraisiais metais jos negauti, arba pirmaisiais metais gauti 70 proc., antraisiais metais – 40 proc. buvusio uždarbio su galimybe grįžti į darbą.

2008-ųjų krizės išvakarėse Socialinių reikalų ir darbo komitetas pateikė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą, kuris numatė motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą trejetą metų. Buvo siūloma, kad pirmaisiais metais būtų mokamas 100 proc. atlyginimo, antraisiais – 85 proc., trečiaisiais – 50 proc., tačiau, atėjus krizei, pasiūlymas nespėjo virsi realybe.

Panašų siūlymą 2016-ųjų pabaigoje teikė „tvarkiečiai“ Remigijus Žemaitaitis ir Vytautas Kamblevičius, tačiau jam nebuvo pritarta.

„Jei analizuotume, kodėl apsisprendžiama negimdyti vaikų, ypač antro ar daugiau, tarp dažniausiai įvardijamų priežasčių būtų tai, kad tai yra kliūtis moters karjerai. Žinoma, vaiko priežiūros atostogų gali eiti tėvas, tačiau taip būna retai. Turbūt daugelis moterų trejų metų vaiko priežiūros atostogoms sakytų „ne, ačiū“, nors kai kurias didesnė išmoka gali suvilioti, tačiau ji bus suviliota savo pačios nenaudai – jai taps sunkiau grįžti į darbo rinką.

Apskritai, daugelyje šalių vaiko priežiūros atostogos apmokamos apie pusmetį, poros metų apmokamos atostogos labiau paplitusios Rytų Europoje“, – teigia R.Lazutka.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Romas Lazutka
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Romas Lazutka

Pasak jo, moterims patraukliau būtų dirbti nepilną darbo dieną, tačiau Lietuvoje darbdaviai nelabai nori tokių darbuotojų, nes tuomet vienai darbo vietai neretai reikia dviejų žmonių, jų darbą sunkiau valdyti. Sistema, anot ekonomisto, turėtų tapti palankesnė šeimos ir darbo derinimui, pravartu pagalvoti apie platesnį vaikų priežiūros tinklą nuo kuo ankstesnio amžiaus, subsidijas vaiko priežiūrai valstybės, privačiose įstaigose ar samdant aukles.

Dalį vaikų gimdo emigracijai

R.Lazutka pažymi, kad Lietuvos gimstamumo lygis yra aukštesnis nei ES vidurkis, nors ir nepakankamas natūraliai kaitai.

„Tačiau didesnis rūpestis yra tai, kad dalis jau pagimdytų vaikų arba skursta, arba yra gimdomi emigracijai. Tad reikėtų spręsti ne kaip padidinti moterų produktyvumą, o kaip ištraukti vaikus iš skurdo, sumažinti emigraciją“, – tvirtina pašnekovas.

Tokios nuomonės laikosi ir Ž.Mauricas, sakydamas, kad valstybės tikslas turėtų būti ne gimstamumo skatinimas, o geresnės gyvenimo sąlygos: „Didesnis gimstamumas savaime nereiškia, kad Lietuvoje gimę vaikai Lietuvoje ir gyvens.

Tikslas turėtų būti vaikų, kurie yra mūsų ateitis, gyvenimo kokybės gerinimas. Mes netapsime Bangladešu, mums nereikia 5 mln. gyventojų, tebūnie tie 2 mln., tačiau jie turėtų būti matę kuo mažiau skurdo, mylėti savo valstybę“.

Tad reikėtų spręsti ne kaip padidinti moterų produktyvumą, o kaip ištraukti vaikus iš skurdo, sumažinti emigraciją, – aiškina R.Lazutka.

Pasak Ž.Maurico, jei imamasi skatinti gimstamumą, labiau tikėtina, kad jis bus paskatintas prasčiau pasiturinčiose šeimose, todėl labai svarbu užtikrinti, kad visi vaikai turėtų panašias galimybes įgyti išsilavinimą ir užsitikrinti sau geresnę ateitį.

„Svarbu jog tai, kokioje šeimoje – labiau ar mažiau pasiturinčioje – būtų gimęs vaikas, neturėtų įtakos jo ateities pasiekimams, ugdymo įstaigos būtų vienodai įtraukiančios.

Jei skatini gimstamumą, labiau tikėtina, paskatinsi jį prasčiau pasiturinčiose šeimose, todėl labai svarbi tampa valstybės įstaigų kokybė, ekonominė struktūra, kuri įgalintų tuos asmenis atskleisti savo potencialą, kad didesnis gimstamumas nevirstų didesne emigracija“, – kalba pašnekovas.

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Prezidentūra teisinasi dėl atšauktos kelionės į Latviją: mašina spėję nebūtume

Vardai

15min studijoje – Ilona Balsytė: apie „Muzikos galią“, teatro žaidimus ir „Keistuolius“

Aktualu

Badaujantys kaliniai jau pradėjo žalotis, bet jie sulaukė palaikymo iš laisvės

Aktualu

LSDP kandidato į prezidentus varžytuves laimi V.Andriukaitis

Sportas

„Skrieja kamuolys“: šaltis Bukarešte, ateitis Tautų lygos D divizione, anglai, vokiečiai ir VAR „Premier“ lygoje

Geriausios mėgėjų panoramos – „EPSON International Pano Awards“ nugalėtojos

Kultūra

Artūras Tereškinas: Meilės pažadų simfonija

Aktualu

Alytaus meras V.Grigaravičius antros kadencijos nesieks

Gazas

Žurnalistas V.Milius sieks rekordo: elektromobiliu „Hyundai Kona“ skries į pajūrį

Maistas

Salotos su žuvimi pasotins, bet neapsunkins: 12 pasiūlymų pietums ar vakarienei

Gyvenimas

Apokalipsės belaukiant: ką būtina žinoti apie antibiotikus

Aktualu

Kandidatas į Vilniaus merus V.Navickas pristatė rinkimų programą: siūlo dviejų lygių savivaldą

Vardai

Niujorką netikėtai įsimylėję Ugnė Galadauskaitė ir Marius Siparis susuko nuotaikingą kelionės video

Pasaulis kišenėje

Audra Tenerifėje: gigantiškos bangos plovė daugiaaukščio balkonus

Sportas

Julija Jefimova ir Marija Šarapova pateko tarp seksualiausių Rusijos moterų

Mokslas.IT

Kinijos „dirbtinė Saulė“ įkaitinta iki 100 milijonų laipsnių

Vardai

Monika Šalčiūtė bušido turnyruose dirba nuo 17 metų: „Aš čia – kaip „Victoria's Secret“ angelas“

Aktualu

Registruotas Živilės Pinskuvienės rinkimų komitetas

Gazas

Daiktų rinkinys, kurį žiemą privalu vežiotis automobilyje

Verslas

R.Staselis dirbs Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos ekspertu

Naujienos

Aktualu

Indijoje per naujas audras žuvo mažiausiai 70 žmonių

Verslas

K.A.V.A. 2018 apdovanojimuose – dėmesys inovacijoms, jaunam verslui ir socialinei atsakomybei

Verslas

Atšauktas „Brussels Airlines“ skrydis iš Vilniaus į Briuselį

Vardai

Rolandas Vilkončius: „Man kliūdavo už tai, kad propaguoju Vakarų kultūrą“

Aktualu

BMW Vilniaus centre – per plauką nuo viešojo transporto stotelės

Vardai

Nettos kritikams: ar „Eurovizijos“ nugalėtoja – tikrai bebalsė? Paklausykite!

Verslas

Ministerijų perkėlimas į vienas patalpas: ekspertai sveikina iškeltus tikslus

Verslas

Už 2,5 tūkstančio eurų įsigiję bendrovę su 18,5 ha sklypu „Vilniaus baldai“ sukėlė klausimų

Verslas

Lietuvos ambicija – įsitvirtinti pasaulinėje kosmoso pramonėje

Mokslas.IT

Fizikai išmatavo vieną iš keturių fundamentalių gamtos jėgų: rezultatas jiems labai nepatiko

Vasilije Micičius sezono pradžioje, kaip ir dauguma naujokų, neišvengė bangavimo ir sunkių momentų, tačiau pamažu surado savo vietą Šarūno Jasikevičiaus schemose. 

Jis į Eurolygos titulo medžioklę leisis namuose, todėl jam išvyka į Belgradą – dar ypatingesnė. Prieš istorinį savaitgalį „Žalgirio“ įžaidėjas davė išskirtinį interviu 24sek.

Interviu 24sek

Vasilije Micičius juodos dienos Belgrade su finalo ketvertu netapatina

Vardai

Šeštasis „Lietuvos balso“ sezonas liko be Džordanos Butkutės

Aktualu

E.Jankevičius į ministrus siūlomas ne pirmą kartą: patiko G.Kirkilui, „tvarkiečiams“ ir S.Skverneliui, bet ne prezidentei?

Aktualu

Kėdainiuose policijos pareigūnai sulaukė itin dosnaus pasiūlymo – 15 tūkst. eurų kyšio

CITATA

Modernaus verslo komplekso „Park Town“ incijuotame diskusijų cikle „Speak Out“ Ieva Dirvonskaitė („Vilnius Tech Park“ vykdančioji direktorė) dalinasi savo įžvalgomis apie Lietuvos galimybes tapti antruoju Silicio slėniu:

„Manau, kad mes dažnai save nuvertiname, kuklinamės. Technologijų meka mes pamažu jau tampame. Žmonėms iš Rytų pusės Lietuva yra vartai į Europą. Mes einame labai teisinga linkme.“

Žiūrėkite visą transliacijos įrašą

Verslas

Virtualus plaukimo treneris ir vertėjas mobiliajame telefone – vieni iš naujausių Lietuvos startuolių

Vardai

Simona Milinytė baigė universitetą: Amerikoje sulaukė tėvų siurprizo

24sek

Savaitės apžvalga: sezono MVP, „Vytauto“ gulbės giesmė ir prasidėję ketvirtfinaliai

Gyvenimas

Naujausių technologijų dovana – dantų tiesinimas be breketų

Aktualu

E.Jankevičius: reikia atstatyti visuomenės pasitikėjimą kalėjimų sistema

Vardai

Ypatingos

07:48
07:40

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie 15min