Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ekspedicija į Baltijos jūrą: cheminio ginklo paieškos prie Lietuvos prasidės jau netrukus

Baltijos jūrą norima gaivinti dirbtinai ją prisotinant deguonimi.
AFP/Scanpix nuotr. / Baltijos jūra
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vasario pabaigoje arba kovo pradžioje mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“ bus leidžiamasi į cheminio ginklo paieškas. Švedijos laivui nuskanavus didelę Baltijos jūros dugno teritoriją ir pateikus informaciją jau žinoma, kur tūno įvairūs objektai. Lietuvos laivu bus atliktas dugno skanavimas ir aiškinamasi, kokie tai objektai – sprogmuo, nuskendęs dviratis, o gal cheminis ginklas. Antros ekspedicijos metu bus imami vandens mėginiai, tuomet ir paaiškės, ar jo sudėtyje yra medžiagų, leidžiančių teigti, kad netoli Lietuvos yra cheminio ginklo.

Iki šiol tikslios informacijos neturima ir apie cheminį ginklą kalbama labiau remiantis nuogirdomis. Kai kurie klaipėdiečiai pasakoja girdėję, kad cheminis ginklas buvo palaidotas ir Lietuvos ekonominėje zonoje, tačiau tikslios informacijos apie tai neturima. Vienas žvejys kartą nudegė veidą, jis teigė ištraukęs cheminį ginklą, kuris kaipmat nudegino odą. 

Apie cheminį ginklą pasakota ketvirtadienį Klaipėdoje surengtoje diskusijoje „Baltijos jūros būklė: prioritetai ir sprendimai“.

Ieško cheminio ginklo

Kad žvejai ir kiti žmonės žinotų, kaip elgtis ištraukus cheminį ginklą ir kas apskritai ateityje bus daroma su Baltijos jūros dugne gulinčiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis, iš dalies apspręs „Chemsea“ projektas. Lietuva kartu su Švedija, Vokietija, Lenkija ir Suomija dalyvauja „Chemsea“ projekte, kurio tikslas – cheminio ginklo paieška ir vertinimas. Prieš dvejus metus prasidėjęs projektas tęsis iki 2014 metų. Projekto biudžetas – 5 mln. eurų. 

Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Hidrochemijos skyriaus vedėjos Galinos Garnagos, pagrindinės antrojo pasaulinio karo metu palaidoto cheminio ginklo vietos jūriniuose žemėlapiuose yra sužymėtos. Šio ginklo aptikta Skagerako įlankoje, kuri yra vienas išėjimų į Šiaurės jūrą. Čia buvo nuskandinti cheminio ginklo pilni laivai. Šio ginklo aptikta ir prie Bornholmo, Gotlando salų. Prie pastarosios cheminis ginklas aptiktas išsibarstęs skirtingose vietose, mat statinės su cheminėmis medžiagomis mestos tiesiai per laivo bortą. Atlikus vandens tyrimus nustatyta, kad kai kur pagrindinės cheminio ginklo medžiagos, arseno, kiekiai vandenyje yra gerokai didesni nei įprastose vietose. 

Šio ginklo aptinkama ir nepažymėtose vietose, manoma, kad laivams trumpinant maršrutą jis galėjo būti išmestas įvairiose Baltijos jūros vietose. Jo rasta netoli Lenkijos, Gdansko įlankoje. 

Šiuo metu aptiktas cheminis ginklas tūno aktyviose laivybos vietose. Ateityje jis gali trukdyti statant vėjo jėgaines ar tiesiant vamzdžius. Net ir „Nordstream“ projektas pradžioje buvo suplanuotas per cheminio ginklo teritoriją. 

Leisis į ekspediciją

Dar 2003 metais Jūrinių tyrimų centro komanda vyko į ekspediciją, dugno skanavimą 2002 metais atliko ir Karinių jūrų pajėgų laivas, tuomet aptikti 39 objektai, aišku, kad 13 iš jų yra sprogmenys, o dvi – statinės. „Iš skanavimo rezultatų sunku pasakyti, kas tai. Tai savotiškas menas, nustatyti objektą“, – sakė G.Garnaga. Pasak jos, iki šiol tikslios informacijos apie tai, ar šalia Lietuvos yra cheminio ginklo nėra. 

„Vasario pabaigoje – kovo pradžioje planuojama „Vėjūno“ ekspedicija. Jis atliks detalų dugno skanavimą, ten, kur bus aptikta daugiausiai objektų, vėliau bus imami mėginiai, juos siųsime į Suomijos laboratoriją. Tuomet ir paaiškės, ar šalia Lietuvos iš tiesų turime cheminio ginklo“, – pasakojo žinovė. 

Ji pasakojo, kad Švedijos mokslinis laivas padarė milžinišką darbą ir ištyręs dugną nustatė gausybę objektų, taškeliais nuklotas visas žemėlapis. Kokie tai objektai – nežinia, tad Lietuvos laivas tai bandys išsiaiškinti. 

„Techniškai visų apžiūrėti ir sužinoti, kas tai – neįmanoma. Tai gali būti ir sprogmuo, ir bet koks kitas daiktas, o gali būti ipritas, dar vadinamos garstyčių dujos“, – rodydama nuotraukas pasakojo G.Garnaga, pridurdama, kad jau sukurtos metodikos, kaip kai kuriuos objektus identifikuoti. 

Vokiečiai prie projekto prisidėjo tirdami gyvūnijos, žuvų, moliuskų būklę. Išvada aiški – cheminio ginklo vietose žuvys turi daug daugiau pakitimų ir parazitų. 
 
Rengs mokymus

Kol kas vieningos metodikos, kaip elgtis aptikus cheminį ginklą nėra. „Chemsea“ projekto grupė ketina parengti rekomendacijas. Vėliau bus rengiami apmokymai žvejams. 

Ilgą laiką galiojo paprasta rekomendacija – aptiktus neaiškų objektą, jį mesti atgal į vandenį ir užsirašyti koordinates. Dabar patariama skambinti specialioms tarnyboms, kurios šį objektą paimtų. 

Anot G.Garnagos, jau sukurta technika, kaip naikinti cheminį ginklą, tačiau problema, kad kai kurios statinės ar kitos talpos, kuriose slepiasi baisios medžiagos, iškeliant gali būti suirusios ir akimirksniu pasklisti ore. Kol kas nuspręsta, kad cheminį ginklą geriau palikti po vandeniu ir atlikti vertinimus, kokią įtaką jis daro aplinkai.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min