Dabar populiaru
Publikuota: 2018 sausio 19d. 12:12

Ekspertai apie išpuolį prieš R.Karoblį: artėjant prezidento rinkimams tokių akcijų daugės

Raimundas Karoblis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Raimundas Karoblis

Ketvirtadienį vakare naujienų portale tv3.lt pasirodė melaginga žinia apie krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį. Informacinius karus tiriantys ekspertai sako, kad tokie diskreditavimo metodai naudoti dar Sovietų Sąjungos laikais, o artėjant 2019-ųjų Lietuvos prezidento rinkimams galima tikėtis daugiau panašių dezinformacijos kampanijų.

Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius tikina, kad paskelbus, neva R.Karoblis seksualiai priekabiavo prie žurnalisto ir diplomatų, buvo panaudotas KGB laikų dezinformacijos ir diskreditavimo metodas, vadinamas „aktyviomis priemonėmis“.

„Tai buvo taikoma ir sovietmečiu. Pavyzdžiui, manipuliuojant informacija apie seksualinę orientaciją, bandyta diskredituoti tuometinį ilgametį FTB vadovą (Egdarą) Hooverį“, – teigė politologas.

N.Maliukevičiaus teigimu, konkrečių asmenų puolimas Lietuvos kontekste nėra naujiena. „Jau anksčiau matėme dezinformacijos kampaniją, nukreiptą prieš vokiečių bataliono vadą – neva jis kariavo separatistų pusėje Donbase. Tuomet buvo panaudotos ir padirbtos nuotraukos“, – 15min sakė VU TSPMI dėstytojas.

Anot politologo, pastebima tendencija, kad „žiniasklaida tuo pat metu tampa ir taikiniu, priemone, kuria bandoma diskredituoti konkretų asmenį“.

Išprovokavo Magnickio sąrašas?

N.Maliukevičius teigia, kad analizuojant tokias dezinformacijos kampanijas, svarbu atkreipti dėmesį į jų įgyvendinimo laiką.

N.Maliukevičius: „Buvo konkrečiai pagrasinta, kad Rusija ruošia atsaką – lietuvių sąrašą. Vis dėlto matome, kad atsakas sąrašu neapsiriboja.“

„Ankstesnės atakos, nukreiptos prieš NATO karius, būdavo susijusios su mūsų šventėmis, pavyzdžiui, Vasario 16-ąja. Taip pat su didelio atgarsio sulaukusiais tyrimais, pavyzdžiui, dėl Seimo narių ryšių su „Rosatom“, – teigė jis.

Politologas mano, kad R.Karoblio puolimą išprovokavo pirmadienį paskelbtas Magnickio sąrašas, draudžiantis 49-iems Rusijos piliečiams atvykti į Lietuvą. „Buvo konkrečiai pagrasinta, kad Rusija ruošia atsaką – lietuvių sąrašą. Vis dėlto matome, kad atsakas sąrašu neapsiriboja“, – sakė jis.

N.Maliukevičiui antrina VU dėstytojas, informacinių karų specialistas Mantas Martišius. Jo teigimu, Magnickio sąrašas – akibrokštas Rusijai, todėl ji galimai nusprendė pamokyti Lietuvą.

Vis dėlto M.Martišius priduria, kad šį išpuolį galima laikyti „mūsų budrumo patikrinimu“. Kaip dar vieną tokio patikrinimo pavyzdį jis nurodo šią savaitę užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusius melagingus pranešimus, kad Lietuva Mongolijai įvedė ekonomines sankcijas dėl prezidento žodžių apie sovietinę okupaciją.

„Mongolijos atveju žinia buvo paskelbta nelabai populiariuose rusiškuose portaluose. Jie pasižiūrėjo, kaip reaguosime. Taip ir su išpuoliu prieš ministrą – buvo patikrintas mūsų kibernetinio saugumo lygis, kiek apsaugoti žiniasklaidos priemonių serveriai, kokia greita bus mūsų reakcija“, – 15min sakė M.Martišius.

Informacinių karų specialistas pažymi, kad R.Karoblio atveju svarbu ne tik techninės įsilaužimo aplinkybės, bet ir turinys, kuris buvo gana kokybiškas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Nerijus Maliukevičius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Nerijus Maliukevičius

„Žinia parašyta lietuvių kalba, (išpuolio rengėjai – red.) žinojo, kad yra toks Žinių radijas, kokie žurnalistai ten dirba. Vadinasi, straipsnį perskaičiusi auditorija galėtų patikėti tokia skandalinga ir pakankamai įtikinamai parašyta informacija“, – pridūrė M.Martišius.

Įtampa artėjant rinkimams

Ekspertai neabejoja, kad artėjant 2019-ųjų Lietuvos prezidento rinkimams dezinformacijos kampanijų vis daugės. N.Maliukevičius tikina, kad siekiant išvengti neigiamo jų poveikio, labai svarbi žiniasklaidos ir valstybinių institucijų reakcija.

„Labai svarbu, kaip pateikiama informacija apie dezinformacijos akcijas. Gerai, kad dezinformacija nebėra platinama originaliu pavidalu, kad pateikiami komentarai ir ekspertų, į kuriuos galima kreiptis, kontaktai“, – 15min sakė politologas.

Anot N.Maliukevičiaus, tokių kampanijų atveju labai svarbu, kaip jos bus ištirtos ir apie jas papasakota: kas ir kokiomis techninėmis priemonėmis vykdė atakas, kam priskirti atsakomybę. „Tai – iššūkis mūsų kompetencijoms ir gebėjimui apsiginti informaciniame kare“, – pridūrė jis.

M.Martišius teigia, kad Lietuva patiria nuolatinį spaudimą, todėl mūsų žiniasklaida ir auditorija dezinformacijai yra jautresnė, nei, pavyzdžiui, JAV ar kitos Vakarų šalys.

Vis dėlto jis pridūrė, kad situacija keičiasi: nors anksčiau Vakarai manė, kad žiniasklaidą šalies viduje kontroliuojanti Rusija skleidžia propagandą tik buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose ir Varšuvos pakto šalyse, rinkimai JAV ir Prancūzijoje įrodė ką kita.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Mantas Martišius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Mantas Martišius

„Ilgainiui paaiškėjo, kad toks užmigimas ant laurų nėra teisingas, nes Rusija tai daro kokybiškai ir profesionaliai. Žinoma, kol kas Rusijos propagandos apimtis maža, ji nėra tokia paveiki. Tačiau Vakarų auditorija nėra prie to pratusi, ji – labiau pažeidžiama ir lengviau paveikiama“, – 15min teigė M.Martišius.

Įkalčiai veda į Sankt Peterburgą

Ketvirtadienį vakare pasirodžiusiame straipsnyje buvo rašoma išgalvota istorija, esą R.Karoblis priekabiavo prie Žinių radijo žurnalisto Rido Jasiulionio ir prisipažino esąs gėjus.

Straipsnis buvo parašytas gana taisyklinga lietuvių kalba, jame pasakojama, esą, be R.Jasiulionio, anonimiškai apie priekabiavimus prakalbo aštuoni esami ar buvę diplomatai.

Karolio Kavolėlio nuotr./Ridas Jasiulionis
Karolio Kavolėlio nuotr./Ridas Jasiulionis

Pirminiais duomenimis, pagal IP adresą nustatyta, kad įsilaužta iš Sankt Peterburgo, BNS sakė portalo vyriausiasis redaktorius Artūras Anužis.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradėjo tyrimą dėl įsilaužimo į naujienų portalą tv3.lt.

„Žiniasklaidos priemonės yra vienas patraukliausių objektų kibernetinio ir informacinio karo atakoms – būtent per jas greitai galima paskleisti melą, dezinformaciją, pasėti paniką. Pradėjome tyrimą, siekiant nustatyti šio incidento aplinkybes bei kaltininkus“, – sako krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centras nustatė, kad ketvirtadienį Vyriausybei, ministerijoms, ambasadoms ir kitiems adresatams išsiųsti laiškai turėjo prisegtą failą ne tik su šmeižiančiu tekstu, bet ir įterptą kenksmingą kodą.

„Gavėjai, kurie atsidarė prisegtus failus, skatinami imtis papildomų apsaugos priemonių – laikinai atjungti kompiuterį nuo tinklo, kreiptis į savo institucijos kompiuterių saugumo specialistus“, – nurodo KAM.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

03:02
11:55
26:29

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min