Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ekspertai: pataisos dėl statybų UNESCO saugomose teritorijose neturės įtakos

UNESCO ženklas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / UNESCO ženklas
Šaltinis: BNS
0
A A

Grupės Seimo narių įregistruotos Teritorijų planavimo įstatymo pataisos, numatančios nebeleisti supaprastintų viešinimo procedūrų, jei plėtra bus planuojama į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktose teritorijose, yra nereikalingos ir neturės įtakos plėtotojams, teigia ekspertai.

Advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujantis teisininkas Artūras Kojala sako, kad Teritorijų planavimo įstatyme dabar numatyta, jog taikant supaprastintą teritorijų planavimo dokumentų viešinimo tvarką, juos privaloma paskelbti ir numatytas 10 darbo dienų terminas pasiūlymams pateikti.

„Supaprastinta viešinimo tvarka nuo bendrosios skiriasi tuo, kad sutrumpinama sprendinių viešinimo trukmė bei netaikomos konsultavimosi su visuomene ar viešojo svarstymo procedūros. Siūlomoje pataisoje įtrauktas vienas sakinys, numatantis, kad supaprastinta tvarka netaikoma, kai planuojama teritorija, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Priėmus šį pakeitimą visais atvejais planuojant teritorijas, patenkančias į minėtą sąrašą, turėtų būti atliekamos viešojo svarstymo procedūros“, – aiškina jis.

Anot advokato, dabar įstatyme numatyti terminai yra pakankami užtikrinti bendruomenių interesui, o plėtrai į UNESCO sąrašą įtrauktose vietovėse daugiau dėmesio turėtų atkreipti institucijos.

„Mano nuomone, visuomenės dalyvavimas šiame procese yra pakankamai užtikrintas įstatymu. Jau dabar visuomenė turi teisę susipažinti su projektu ir teikti savo siūlymus. Kita vertus, pozityviai vertinčiau siekį užtikrinti visuomenės dalyvavimą plėtroje, nors nebūčiau toks tikras, kad visuomenė yra tinkamas instrumentas, kai kalbama apie UNESCO paveldą – tam yra sukurtos institucijos ir jų darbas yra užtikrinti, kad plėtra vyktų darniai ir tinkamai“, – sako A.Kojala.

Advokatas tvirtina, kad įstatyme įtvirtinant daugiau teisių bendruomenėms taip pat reikėtų užtikrinti, kad jomis nebus piktnaudžiaujama.

„Lietuvoje dažnai yra piktnaudžiaujama bendruomenių teise. Todėl labai svarbu, jeigu jau yra siekiama nusistovėjusią tvarką keisti, tai turėtų būti daroma labai atsargiai nesudarant galimybių bendruomenėms piktnaudžiauti stabdant bet kokią plėtrą tam tikroje teritorijoje“, – teigia „Cobalt“ vadovaujantis teisininkas.

Pasak A.Kojalos, piktnaudžiavimas bendruomenių teisėmis pasireiškia nepagrįstais reikalavimais nekilnojamojo turto projektams ir stabdo sprendimų, būtinų plėtrai, priėmimą.

„Žmonės labai gerai žino savo teises ir tai turbūt yra savigynos instinktas, kai bendruomenė siekia nepabloginti gyvenamos aplinkos ir tokiu būdu naudojasi tuo viešojo svarstymo ar derinimo institutu. Tačiau visuomenė taip pat turi suprasti, kad darni plėtra yra nesustabdomas ir neatsiejamas urbanizacijos procesas, ji vyksta visur ir nusipirkus butą centrinėje miesto dalyje ar rajone, naivu tikėti, kad ten nebus vykdoma komercinės ar gyvenamosios paskirties objektų plėtra“, – sako advokatas.

UNESCO patariamojo organo Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos Lietuvos nacionalinio komiteto (ICOMOS) vadovė Marija Nemunienė BNS sakė nesusipažinusi su siūlomomis įstatymo pataisomis, tačiau pridūrė, kad dabartinės jo nuostatos numato pakankamą viešumą.

„Pagal dabar galiojantį įstatymą, viešumas yra pakankamas: rengiami detalieji planai, projektiniai pasiūlymai aptariami su bendruomenėmis. Nebent (objektas – BNS) nepapuola į visuomenei svarbius statinius, tokiais atvejais galbūt reikėtų papildomai informuoti“, – teigė ji.

Anot M.Nemunienės, siūlomi pakeitimai bus papildomas saugiklis, kad bendruomenės galėtų pareikšti pretenzijas dėl planuojamos plėtros iki jos pradžios.

„Visuomenė yra labai aktyvi. Dabar blogiau yra tai, kad nepasitenkinimas prasideda tuomet, kai yra baigtos visos procedūros ir pradėtos statybos, kurios stabdomos ir ieškoma kaltų, nors paaiškėja, kad viskas yra tvarkinga ir nepažeista“, – sakė ji.

Klausiama, apie nustatomus pažeidimus UNESCO saugomose teritorijose, ICOMOS vadovė tvirtino, kad jie dažniau atsiranda jau statybų, o ne planavimo stadijoje.

„Būna projektas suderinamas, o po to kartais prasideda saviveikla, nukrypimai nuo projekto. Bet tai nieko bendro neturi su planavimu ir projektavimu, o dažniausiai būna vystytojų kaltė. Todėl institucijos turėtų labiau prižiūrėti ir derinti veiksmus tarpusavyje, nes dabar tik kaltina vienos kitas“, – pridūrė ji.

Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo Mindaugo Statulevičiaus, siūlomi įstatymo pakeitimai plėtotojų veiklos neapsunkins, nes jie retai kada naudojasi supaprastinta viešinimo tvarka.

„Tai esminių pokyčių ar įtakos daugeliui plėtotojų neturės, nes supaprastinta tvarka nelabai kas ir naudojasi. Pakeitimai bus taikomi specialiesiems planams, o jų užsakovais dažnai būna valstybė arba savivaldybės, jų įmonės. Tai daugiau bus, kad valstybė susireguliuoja tam tikrus santykius, kurie buvo laisvesni iki šiol. Mūsų projektams ir objektams tai neatsilieps. Be to, tie specialieji planai dabar tampa labiau išskirtiniais atvejais“, – tvirtino jis.

M.Statulevičius teigė matantis norą plėsti viešinimo procedūras ir ilginti jų terminus, tačiau siūlo to nedaryti.

Kas siūloma dabar, politiškai atrodo gal ir gražiai, bet faktiškai niekas nesikeis. Kalbant apie viešinimą bendrai, matome tendenciją, kad yra noras įstatyme numatytą tvarką tempti link procedūrų didinimo ir terminų ilginimo, – sakė jis.

„Kas siūloma dabar, politiškai atrodo gal ir gražiai, bet faktiškai niekas nesikeis. Kalbant apie viešinimą bendrai, matome tendenciją, kad yra noras įstatyme numatytą tvarką tempti link procedūrų didinimo ir terminų ilginimo. Tad norisi palinkėti politikams ir ministerijai tam norui atsispirti, nes šis įstatymas yra geroji užsienio šalių praktika ir neverta grįžti į tai, kas vyko pastaruosius dvidešimt metų“, – sakė jis.

Ketvirtadienį pranešta, kad grupė parlamentarų siūlo privalomai rengti viešus svarstymus dėl plėtros projektų, vystomų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktose teritorijose.

Seime įregistruotomis Teritorijų planavimo įstatymo pataisomis siūloma, kad „teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų supaprastinta tvarka netaikoma į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų kultūros ir gamtos paveldo objektų ir vietovių teritorijų planavimui“.

Šį projektą inicijavo konservatorius Mykolas Majauskas, jį parėmė 13 Seimo narių iš įvairių frakcijų.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytas Vilniaus senamiestis, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Seimas UNESCO
Parašykite atsiliepimą apie 15min