Dabar populiaru
Premjera
15min be reklamos
Publikuota: 2019 sausio 8d. 18:18

Ekspertas: saugumu „pabėgimo kambariuose“ pirmiausia turi pasirūpinti lankytojai

Asociatyvi nuotrauka: pabėgimo kambarys
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Asociatyvi nuotrauka: pabėgimo kambarys
Jeigu „pabėgimo kambario“ personalas klientams pasako: „žaiskite ir aš po valandos atėjęs atrakinsiu ir jus išleisiu, jeigu nebūsite išėję“, patys lankytojai turėtų susimąstyti, ar tokia paslauga pasinaudoti, LRT RADIJUI sako Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas Jūris Targonskas. Tokius kambarius kūręs Modestas Stumbrys taip pat tvirtina – nors dauguma kambarių Lietuvoje turėtų būti saugūs, reikia atsiminti, kad juose privalo būti kameros, o žaidėjams turėtų būti duotos ryšio priemonės.

Anksčiau kelis pirmuosius „pabėgimo kambarius“ Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse atidaręs, bet dabar šį verslą apleidęs M.Stumbrys įsitikinęs – Lenkijoje įvykusi skaudi nelaimė, kai tokiame kambaryje sudegė penkios paauglės, kelia daug klausimų.

„Visi kambariai, kiekvienas kambario plotas, stebimas vaizdo kameromis. Kaip administratorius, valdantis žaidimą ir kuruojantis visą veiksmą, galėjo to nepastebėti, man nesuvokiama. Kitas dalykas, kambarys Lenkijoje turbūt nebuvo paruoštas panašioms situacijoms, panašioms nelaimėms“, – svarsto M.Stumbrys.

Jo tvirtinimu, reikėtų apsvarstyti visus žmogiškuosius faktorius. Be to, paprastai žaidimo organizatoriai turėtų paruošti kambarį administruojantį darbuotoją, kad šis žinotų ne tik tai, kaip elgtis, kur skambinti, bet ir kaip paprasčiausiai naudotis gesintuvu.

M.Stumbrys ramina – pabėgimo kambariai Lietuvoje turėtų būti gana saugūs, tačiau kai kurie kambariai yra šiek tiek žemesnės klasės.

„Turi būti įrengti specialūs davikliai, t. y. dūmų detektoriai, kurie įspėtų apie nelaimę. Žinoma, mano minėtos kameros labai padėtų, nors, kaip supratau, jos ne visuose kambariuose yra. [...] Žaidimo metu palaikomas nuolatinis ryšys tarp administratoriaus ir žaidėjo. Jie arba turi „raciją“ [radijo stotelę – LRT.lt], arba specialų telefoną, kuriuo gali komunikuoti vieni su kitais iškilus klausimams. Tai čia yra paprasčiausias būdas, kaip galima įspėti žaidėjus, esančius viduje, atsitikus nelaimei“, – sako M.Stumbrys.

Po nelaimės Lenkijoje buvo nuspręsta patikrinti ir Lietuvoje veikiančius „pabėgimo kambarius“. Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas J.Targonskas tvirtina, kad pirmiausia priešgaisrinės saugos specialistai sieks susipažinti, kokia yra reali situacija, ir tik tada priims sprendimą, ar reikalingos papildomos saugos priemonės ar reglamentavimas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jūris Targonskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Jūris Targonskas

„Pirmiausia norėtume susipažinti su bendra situacija Lietuvoje, kokia ji yra, kaip įgyvendinami priešgaisrinės saugos reikalavimai tokiuose kambariuose. Susipažinę su situacija matysime, ar reikalingas papildomos priemonės tokių kambarių saugumui užtikrinti, ar reikalingas papildomas reglamentavimas tam tikruose teisės aktuose, kurie nustato reikalavimus tam tikros paskirties pastatams“, – sako J.Targonskas.

Anot jo, jau dabar „pabėgimo kambariai“ privalo vadovautis tam tikrais saugumo reikalavimais, tačiau jie priklauso nuo to, kokiame pastate kambarys įsikūręs. Specialistas atkreipia dėmesį – vienokie reikalavimai taikomi gyvenamiesiems pastatams ir visai kitokie – administraciniams. J.Tagorskis pateikia pavyzdį – gyvenamajame pastate niekada nebus įrengti tokios automatinės gesinimo sistemos, kokios yra administraciniuose.

Vis dėlto pašnekovas pabrėžia – pirmiausia į saugumą dėmesį turėtų kreiptis ir patys „pabėgimo kambarių“ lankytojai: „Pirmiausia pats žmogus atsakingas už savo saugumą ir pats žmogus turi įvertinti situaciją, ar šio kambario personalas kreipia didelį dėmesį į priešgaisrinę saugą, į klientų saugumą ir ar tikrai nurodomas avarinis išėjimas iš to kambario, ką daryti, jeigu kiltų nelaimė, kokių veiksmų imtis, kad išeitum iš to kambario.“

J.Tagorskis tikina – jeigu personalas informuoja klientus ir klientai mato, kad jais rūpinamasi, nelaimių neturėtų įvykti. Tačiau, jeigu žaidimo organizatoriai išsamios informacijos nesuteikia, pačiam klientui reikėtų susimąstyti, ar siūloma paslauga pasinaudoti: „Jeigu sako „žaiskite ir aš po valandos atėjęs atrakinsiu ir jus išleisiu, jeigu nebūsite išėję“, tada, žinoma, ir pačiam klientui susimąstyti, ar tikrai verta taip elgtis.“

Pašnekovo teigimu, priešgaisrinės saugos specialistai ketina aplankyti apie 40 „pabėgimo kambarių“ visoje Lietuvoje. Vis dėlto M.Stumbrys svarsto, kad realiai Lietuvoje gali veikti ir gerokai daugiau tokių kambarių.

Priešgaisrinės saugos specialistai ketina aplankyti apie 40 „pabėgimo kambarių“ visoje Lietuvoje.

„Vien aš Lietuvoje esu pastatęs apie 12 ar 13 pabėgimo kambarių. Kiekviename mieste jų yra. Tikslaus skaičiaus negalėčiau įvardyti. Vienu metu Lietuvoje būdavo taip, kad per mėnesį atsirasdavo du trys nauji kambariai. Iš tikrųjų skaičius gali būti labai didelis“, – tikina M.Stumbrys.

Jis ramina – pabėgimo kambariai Lietuvoje turėtų būti gana saugūs, tačiau kai kurie kambariai yra šiek tiek žemesnės klasės: „Pavadinkime juos taip. Jie iki galo nepasirūpina žmonių saugumu, galbūt nėra įdiegtų dūmų detektorių, pats personalas nelabai suvokia ką daryti. Kaip minėjote prieš tai, ne visada paaiškinamos visos taisyklės, nors iš tiesų šitas žaidimas visada turėtų būti labai tvarkingas ir jis teikti džiaugsmą, pasitenkinimą ir nekelti jokių problemų. Nelaimės atveju turėtų būti už tai atsakingi žmonės.“

Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

26:24
07:19
07:55

15min metų knygų rinkimai

Ar žinai?

Esports namai

URBAN˙/

Sveikata

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie 15min