Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 27, 13:15 Atnaujinta 2022 01 27, 14:43

Ar Lietuvai reikia visuotinio šaukimo: nuomonės dėl moterų kariuomenėje išsiskyrė

Krašto apsaugos ministerijai (KAM) atlikus Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studiją, ketvirtadienį įvyko diskusija tema „Ar reikalingas Lietuvai visuotinis šaukimas?“. Diskusijos dalyvių pozicijos dėl to, ar kariuomenėje turėtų tarnauti tik vaikinai, ar ir merginos, išsiskyrė.
Pratybos lediniame vandenyje
Pratybos lediniame vandenyje / Mariaus Vizbaro / 15min nuotr.

Ketvirtadienį pristatytoje studijoje aptariami du visuotinio šaukimo modeliai: galėtų būti šaukiami tik 18–19 metų vaikinai arba tokio amžiaus vaikinai ir merginos.

A.Pocius: diskusija apie šaukimą – savalaikė

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius teigė pasisakantis už tai, kad į kariuomenę būtų šaukiami tik vaikinai, o merginos tarnautų savanoriškai – taip, kaip yra dabar.

„Pasisakau aš už visuotinį šaukimą ir dėl moterų mano nuomonė tokia, kad vis dėlto palikime savanoriškumo principą. O koks bus priimtas galutinis sprendimas, pamatysime ateityje“, – dėstė jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arvydas Pocius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arvydas Pocius

Tiesa, parlamentaras pabrėžė, jog diskusija apie visuotinę karo prievolę Lietuvoje yra savalaikė.

„Manau, įvertinant geopolitinę situaciją, kurioje mes esame, grėsmė Ukrainai ir kaimynystei, hibridinės atakos prieš Lietuvą, yra laikmetis, kai mes turime galvoti ir pateikti visuomenei vizijas, matymus, ko valstybei reikia“, – kalbėjo A.Pocius.

„Mes tikrai prieisime prie varianto, kuris bus naudingiausias ir reikalingiausias mūsų valstybei ir piliečiams“, – pažymėjo jis.

Šauktiniams dar nesibaigusi paauglystė

Diskusijoje dalyvavęs psichiatras psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis dėl merginų šaukimo A.Pociui paantrino.

„Aš asmeniškai galvoju, kad jaunuolių šaukimas būtų labai pozityvus faktas. Su merginomis, kad gal, kaip ir A.Pocius sakė, savanoriškumo principas turėtų būti išlaikytas“, – svarstė jis.

Psichoterapeutas pabrėžė, jog karo tarnyba ugdo jaunuolių charakterį, tikslingumą, atkaklumą, kantrybę, taip pat – atkreipė dėmesį į šaukiamų tarnauti asmenų amžių.

18–19 metų jaunuoliams, pasak E.Laurinaičio, dar nesibaigusi paauglystė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Eugenijus Laurinaitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Eugenijus Laurinaitis

„Moksliniai tyrimai rodo, kad merginų paauglystė baigiasi vidutiniškai 23–25 metų amžiuje, o vaikinų – 27–29 metų amžiuje. Ką mes laikome paauglystės pabaiga? Tai yra žmogaus psichologinis subrendimo momentas, kai jis supranta, kad laisvė ir atsakomybė yra vienos monetos pusės. <...> Paauglio asmenybė yra gana specifiška tuo, kad joje kaip mozaikoje palaipsniui keičiami vaikiškos asmenybės fragmentai suaugusios asmenybės fragmentais“, – pasakojo mokslininkas.

Tad, anot E.Laurinaičio, reikia būti pasiruošus pašauktų tarnauti jaunuolių reakcijai:

„Gali būti, kad jie sakys ne, ne, ne, paleiskit mane pas mamą.“

Gali būti, kad jie sakys ne, ne, ne, paleiskit mane pas mamą.

M.Nefas: tarnauti reikėtų ir moterims

Vytauto Didžiojo universiteto licėjaus „Sokratus“ direktorius Mindaugas Nefas išsakė priešingą nuomonę – jo įsitikinimu, tarnauti turėtų ir merginos.

„Bet ar tai reiškia, kad aš pritariu, kad visa tai išsipildytų po metų maksimaliai? Tam nėra galimybių“, – pridūrė jis.

M.Nefo įsitikinimu, į kariuomenę turi eiti tiek merginos, tiek vaikinai, nes Rusija, anot jo, neatsisako ekspansionizmo siekių, taiko agresyvią politiką tiek Lietuvos, tiek mūsų kaimynių atžvilgiu.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Mindaugas Nefas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Mindaugas Nefas

L.K.Vaičiakas – už lygias teises

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas tikino, jog į kariuomenę šaukiant ir merginas, ir vaikinus būtų užtikrintos lygios teisės.

„Mes tikrai pritariam ir palaikom visuotinį šaukimą integruojant tiek vaikinus, tiek ir merginas, siekiant lygių teisių“, – kalbėjo jis.

Diskusijos dalyvis teigė, kad dabar šaukiant į tarnybą galioja „loterijos principas“, kuris dalies jaunuolių akimis yra neteisingas:

„Bandoma rasti būdų išsisukti nuo karinės tarnybos.“

Bandoma rasti būdų išsisukti nuo karinės tarnybos.

L.K.Vaičiako įsitikinimu, pasirinktas šaukiamų asmenų amžius yra tinkamas, nes po tarnybos jaunuoliai gali planuoti šeimą, jie nėra „išimami iš visuomeninio gyvenimo darbų“.

Įspėja dėl neigiamų pasekmių

Kitas diskusijos dalyvis – dėstytojas, karo sociologas Deividas Šlekys – kalbėdamas apie Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studiją, pabrėžė, jog visuotinė karo prievolė yra tik įrankis. Klausimas – kam?

„Ko mes siekiame visuotine karine tarnyba? Ar mes siekiame turėti kuo didesnį visuomenės narių, piliečių skaičių, gebančių bent minimaliai elgtis su ginklu ir atlikti tam tikrą kovinį veiksmą, ar labiau visgi <...> tai yra pareiga, pilietis turi tai daryti – tarsi pilietiškumo ir patriotiškumo skatinimo, stiprinimo programa“, – svarstė D.Šlekys.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Deividas Šlekys
Luko Balandžio / 15min nuotr./Deividas Šlekys

Jis taip pat siūlė padiskutuoti, kaip, įvedus visuotinę karo prievolę, keistųsi gynybos samprata.

„Kaip mes ruoštumėmės gintis su ilgalaike profesine kariuomene, kariuomenės modernizacija, aukštųjų technologijų ginkluote ir panašiais dalykais. Greta finansų, greta socialinių dalykų turime turėti debatą apie karo, karybos doktrinas, teorijas ir modelius“, – kalbėjo karo sociologas.

Be to, jis pažymėjo, kad visuotinė karo tarnyba gali atnešti ir neigiamų pasekmių: gali augti visuomenės militarizacija, politinė, socialinė, kultūrinė poliarizacija:

„Tai nereiškia, kad nereikia daryti tokio projekto (įvesti visuotinio šaukimo į kariuomenę – 15min). Bet jį darant mes turime iš karto apmąstyti, kad gali būti ir neigiamos pasekmės, kurių neutralizavimui reikėtų teisėsaugos, žvalgybos tarnybų, švietimo sistemos detalių apgalvojijmų. Nes nebūtų viskas labai gražu, tą rodo istorija, praeitis netgi ir pačios Lietuvos, gal labiau tarpukario.“

Svarstomi du galimi modeliai

KAM atliktoje ir ketvirtadienį paviešintoje Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studijoje svarstoma, ar reikėtų likti prie esamo šaukimo modelio, ar įvesti visuotinę karo prievolę, ar plėtoti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

„Galimybių studija nesiūlo konkretaus sprendimo, o yra pagrindas tolesnei diskusijai. Sprendimas dėl visuotinės karo prievolės įvedimo turėtų būti priimtas tik esant plačiam politiniam sutarimui ir visuomenės paramai“, – rašoma dokumente.

Studijoje numatyta, jog įvedus visuotinį šaukimą į kariuomenę, į ją būtų kviečiami mokyklą pabaigę jaunuoliai, o karo prievolės atlikimo atidėjimo dėl studijų aukštojoje mokykloje pagrindas būtų panaikintas.

Galimi du visuotinio šaukimo modeliai:

  • šaukiami 18–19 metų vaikinai, apie 6,1 tūkst. kasmet;
  • šaukiami 18–19 metų vaikinai ir merginos, apie 11,9 tūkst. kasmet.

„Sumažinus atleidimo nuo tarnybos ir atidėjimo pagrindų skaičių, šaukiant tiek vaikinus, tiek ir merginas, karo prievolės modelis būtų grįstas socialinio teisingumo principu“, – teigiama studijoje.

Iliustraciją, ant jos paspaudus, galima pasididinti:

Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studija/Esamo ir galimo šaukimo modelių palyginimas
Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studija/Esamo ir galimo šaukimo modelių palyginimas

Kainuotų milijonus eurų

Visuotinis šaukimas į kariuomenę galėtų būti įvestas per šešerius (jei tarnauja tik vaikinai) arba aštuonerius (jei tarnauja ir vaikinai, ir merginos) metus.

Pasirengimas, aprūpinimas ir infrastruktūros sukūrimas valstybei atsieitų šimtus milijonų eurų.

„Iki visuotinio šaukimo visiško įgyvendinimo vien tik pradinės investicijos į infrastruktūrą, ginkluotės, karinės įrangos ir technikos įsigijimą turėtų siekti ne mažiau kaip 415 mln. Eur, jei būtų šaukiami tik vaikinai, ir apie 1,5 mlrd. Eur, jei būtų šaukiami vaikinai ir merginos“, – teigiama studijoje.

Skaičiuojama, kad visuotiniam karo prievolės modeliui išlaikyti kasmet reikėtų skirti atitinkamai apie 80 mln. Eur (jei tarnauja tik vaikinai) arba apie 220 mln. Eur (jei tarnauja ir vaikinai, ir merginos).

O tai reiškia, kad prie šiuo metu planuojamų asignavimų gynybai lygio papildomai turėtų būti skiriama atitinkamai nuo 0,2 iki 0,6 proc. BVP, tai yra 2030 metų siekis skirti 2,5 proc. BVP turėtų išaugti atitinkamai iki 2,7 arba 3,1 proc. BVP.

Iliustraciją, ant jos paspaudus, galima pasididinti:

Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studija/Galimi visuotinio šaukimo modeliai
Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studija/Galimi visuotinio šaukimo modeliai

Visuotinis šaukimas į kariuomenę, pasak studijos autorių, būtų naudingas, nes stiprėtų kariuomenės rezervas, visuomenės ir kariuomenės ryšys, būtų ugdomas jaunuolių pilietiškumas ir patriotizmas.

„Visuotinės karo prievolės įvedimas pareikalautų didesnį dėmesį skirti vaikų ir jaunimo sveikatos būklei – tai ilgainiui galimai pagerintų dabartines neigiamas tendencijas.

Atliekant visuotinę karo prievolę, būtų įgyjami fiziniai, socialiniai įgūdžiai, pagaliau – konkretūs gebėjimai, praversiantys darbo rinkoje.

Visa tai prisidėtų prie požiūrio į tarnybą kariuomenėje ne tik kaip į prievolę, bet ir kaip į pridėtinę vertę turinčią patirtį“, – teigiama dokumente.

Moterų šaukimui pritaria tik 14 proc. gyventojų

Su visa Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studija galite susipažinti čia.

Ketvirtadienį spaudos konferenciją surengęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, jog Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studija dar nėra politinis sprendimas dėl visuotinio šaukimo. Dėl to, anot jo, įvertindami kaštus, turi apsispręsti politikai ir visuomenė.

Kita vertus, pasak ministro, link visuotinio šaukimo į kariuomenę ir taip judama – esą dėl demografinės situacijos po 6–8 metų tikriausiai bus šaukiami visi tarnybai tinkami jaunuoliai.

Vargu, ar bus šaukiamos ir merginos – tam pritaria tik 14 proc. gyventojų.

„Ar pasikeis visuomenės nuomonė ir palaikymas merginų šaukimui, aš tuo kol kas nesu įsitikinęs“, – teigė A.Anušauskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arvydas Anušauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arvydas Anušauskas

Reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje, 2015 metais Lietuvoje grąžintas dalinis šaukimas į kariuomenę, rašo BNS.

Šiuo metu į kariuomenę kasmet šaukiama po kiek daugiau nei 3,8 tūkst.18–23 metų vaikinų ir tarnybą dėl studijų atidėjusių jaunuolių iki 26 metų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min