Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Elektroniniai laiškai sėja nerimą dėl ŽIV

Pastarosiomis savaitėmis siuntinėjamuose elektroniniuose laiškuose žmonės bauginami, kad kino salėje gali įsidurti adata ir užsikrėsti ŽIV. Sveikatos specialistai ragina netikėti tokia informacija.
E.Jankausko, E.Ovčarenko nuotr. „15min“ montažas / Pastarosiomis savaitėmis siuntinėjamuose elektroniniuose laiškuose žmonės bauginami, kad kino salėje gali įsidurti adata ir užsikrėsti ŽIV. Sveikatos specialistai ragina netikėti tokia informacija.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Elektroninio pašto naudotojus kasdien atakuoja ne tik menkavertės reklaminės žinutės ar melagingi pagalbos prašymai, bet ir bauginantys pranešimai apie tariamus pavojus. Šiomis dienomis ne vienas lietuvis sulaukė elektroninio laiško, perspėjančio apie tariamą grėsmę kino teatre įsidurti specialiai paliktu švirkštu ir užsikrėsti ŽIV (žmogaus imunodeficito virusu).

Anot specialistų, laiškai apie kino teatruose, turgavietėse ar kitose viešose vietose specialiai paliktus švirkštus, savotiškomis bangomis siuntinėjami jau porą metų, tačiau juose pateikiama informacija apie grėsme yra tik muilo burbulas.

Neteisėtai pasinaudojo pavarde

Pastaruoju metu siuntinėjamame laiške pasakojama istorija, kad neva viename Vilniaus kino teatre moteris atsisėdo į krėslą ir pajuto adatos dūrį. Šia adata neva buvo prismeigtas raštelis: „Jūs ką tik buvote užkrėstas ŽIV“. Laiške užsimenama, kad švirkšto dūrio pavojus tyko ir vaikštant Vilniaus Kalvarijų turguje, o Peterburge adatos neva priklijuojamos laiptinėse ant turėklų. Adresatų prašoma būti atsargiems bei persiųsti laišką savo pažįstamiems. Po tekstu netgi pateikiamos dviejų medikų pavardės bei kontaktai.

„Per dieną sulaukiu daugybės skambučių bei elektroninių laiškų, tai trikdo darbą. Kažkas neteisėtai pasinaudojo mano pavarde, neturiu nieko bendro su tuo laišku“, – tvirtino Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vyriausioji gydytoja Alina Pūrienė, kurios kontaktai nurodyti minėtame laiške. Medikė teigė, kad neseniai dėl šios istorijos kreipėsi į policiją ir tebelaukia tyrimo išvadų.

Kreipėsi į policiją

Paskambinus kitu nurodytu telefono numeriu ir paklausus, ar galima susisiekti su laiške nurodytu vyru, atsiliepusi moteris iškart suprato, kad kalba eina apie elektroniniu paštu platinamą laišką. Įmonių tinklo „Medea klinika“ darbuotoja patikino, kad minėtas žmogus netgi nebedirba šioje įmonėje.

„Medea klinikos“ vadovas Mindaugas Sinkevičius teigė pirmą kartą su šia problema susidūręs dar 2006 metais, kai į juos kreipėsi panašų laišką perskaitę ir sunerimę žmonės. Dėl tokių elektroninių šiukšlių įmonė kreipėsi į policiją. Pradėjus tyrimą buvo išsiaiškinta, kad pirmasis laiškas buvo išsiųstas ne iš jų įmonės serverio. Sprendžiant pagal retkarčiais padažnėjančius skambučius „Medea klinikos“ telefono numeriu, tokių laiškų platinimas suintensyvėja epizodiškai.

„Tai nesąmonė“

Melagingi laiškai piktina ir kino teatrų atstovus. „Forum Cinemas“ rinkodaros vadovo Dainiaus Beržinio teigimu, elektroniniu paštu platinama tokio pobūdžio informacija yra visiška nesąmonė. Ir anksčiau buvo siuntinėjami panašūs laiškai, kuriuose rašyta apie Prancūzijos kino teatruose gresiantį pavojų užsikrėsti ŽIV.

Tokie laiškai yra amoralūs žaidimai, – D.Beržinis„Mes specialiai tuo domėjomės, tačiau Prancūzijos kino teatrų atstovai patikino, kad nieko panašaus nėra nutikę. – pasakojo D.Beržinis. – Manau, kad kažkokie žmonės neturi kur išlieti pykčio, todėl geriau pasijunta kam nors darydami pikta“. Jis pripažino, kad tokia informacija gali įbauginti kai kuriuos žiūrovus ir paskatinti juos atidžiau apžiūrėti krėslus, į kuriuos ruošiamasi sėstis. D.Beržinis buvo kategoriškas: „Tokie laiškai yra amoralūs žaidimai.“

Užsikrėsti beveik nerealu

Lietuvos AIDS centro atstovai tokius laiškus vadina sąmyšį keliančiais pranešimais. Specialistai ragina netikėti tokia informacija. Anot jų, tariami įspėjimai apie neva galimus baksėjimus kino teatre ar turguje yra skirti kelti baimę tarp žmonių.

Lietuvos AIDS centro direktoriaus Sauliaus Čaplinsko teigimu, pranešimuose minimu būdu užsikrėsti ŽIV praktiškai nėra rizikos, o asmenys, siunčiantys tokias elektroninio pašto žinutes, nepagrįstai gąsdina visuomenę ir kelia sąmyšį.

Moksliškai įrodyta, kad tikimybė užsikrėsti ŽIV atsitiktinai įdūrus injekcine adata, užkrėsta ŽIV, yra 0,3 proc., tai reiškia, kad iš 1000 įsidūrusių žmonių gali užsikrėsti trys žmonės. Be to, ŽIV infekciją sukeliantis virusas yra nepatvarus aplinkoje ir greitai žūsta. Taigi grėsmė išlieka, tačiau ji yra labai maža net ir tada, kai adata tikrai užkrėsta.

Kasmet į Lietuvos AIDS centrą kreipiasi apie 50 asmenų, kurie atsitiktinai įsidūrė adata. Kol kas neužregistruota nė vieno tokiu būdu ŽIV užsikrėtusio asmens.

Adatomis gąsdina ir nusikaltėliai

Švirkštas kartais tampa grasinimo priemone ir kriminalinėse istorijose. Uostamiestyje teismą buvo pasiekusi byla, kurioje vyras kaltintas tuo, kad savo antrąją pusę norėjo užkrėsti ŽIV. Anot Klaipėdos policijos atstovo Albino Strumylos, keršydamas moteriai vyras vieno buvusio kalinio paprašė gauti kraujo iš ŽIV infekuoto žmogaus ir švirkštu užkrėsti auką. Tačiau bandymas nepavyko – moteris kreipėsi į policiją.

„Mosuodami švirkštais parduotuvėse besidarbuojantys vagys kartais bando grasinti juos sulaikiusiems apsaugos darbuotojams. Tačiau nėra atvejų, kad jie išties būtų įdūrę“, – sakė A.Strumyla.

Sykį asmens tikrinimo metu vienas pareigūnas netyčia įsidūrė narkomano kišenėje buvusia adata, tačiau po patikrinimo paaiškėjo, kad jis niekuo neužsikrėtė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 3 Adata AIDS ŽIV
Parašykite atsiliepimą apie 15min