„Tenka konstatuoti, kad kojas į Seimo nario priesaiką ir Lietuvos valstybę nusivalė ne tik socialdemokratas B.Bradauskas, bet ir Seimo pirmininkė L.Graužinienė. Tokiems politikams, kurie vis dar reikalauja „pataisyti“ filmus apie Lietuvos Nepriklausomybę, norisi įteikti bilietą atgal į praeitį, pvz., į Šiaurės Korėją. Bilietas į vieną pusę“, – rašo jis penktadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Paklaustas, ar jo nuomone, Seimas turėtų imtis organizuoti apkaltą B.Bradauskui ir L.Graužinienei, E.Masiulis teigė, kad tai daryti reikėtų: „Aš tikrai tai vertinčiau kaip priesaikos sulaužymą. Jeigu Seimo nariai padėję ranką ant Konstitucijos prisiekia visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tai filmo apie nepriklausomybės kovas rodymo uždraudimas parlamente yra ne stiprinimas valstybės nepriklausomybės, o silpninimas.“
Tokiems politikams, kurie vis dar reikalauja „pataisyti“ filmus apie Lietuvos Nepriklausomybę, norisi įteikti bilietą atgal į praeitį, pvz., į Šiaurės Korėją. Bilietas į vieną pusę, – rašo E.Masiulis.
Tiesa, liberalas pripažįsta, kad apkaltą B.Bradauskui ir L.Graužinienei bus sunku organizuoti, nes abu prasižengę Seimo nariai yra įtakingi valdančiųjų partijų nariai.
“Tarsimės su teisininkais, konstitucinės teisės žinovais, kiek čia yra galimybių apkaltos procesui. Žinoma, daug priklausys nuo to, kaip kitos frakcijos įvertins B.Bradausko ir L.Graužinienės veiklą. Apgailestaudamas galiu spėti, kad valdančiajai daugumai priklausančios frakcijos čia didelės problemos nepamatys“, – pripažino E.Masiulis.
Svertai – „tvarkiečių“ rankose
Liberalų pirmininkas mano, kad opozicijai daugiausia gali pavykti B.Bradauską pašalinti iš Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų.
Tai siūlo ir opozicinė konservatorių frakcija bei parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ pirmininkas Arvydas Anušauskas.
Jo teigimu, už tokį sprendimą atsakingas B.Bradauskas turėtų arba pats atsistatydinti, arba socialdemokratai turėtų jį atstatydinti.
"Manyčiau, kad po tokio spjūvio ne tik į Sausio 13-osios aukų atminimą, bet ir Nepriklausomybės atkūrimo istorijos ignoravimą jau neužtenka apsimestinio padejavimo ar atsiprašymo, jog turėta visai „kitų tikslų“. Tokiais komiteto pirmininko pseudo diplomatiniais reveransais negalime diskredituoti savo valstybės“, – sako A.Anušauskas.
![]() |
| Seimo nario priesaika |
Tačiau pašalinti B.Bradauską iš komiteto pirmininko posto nebus lengva, nes dauguma šio komiteto narių priklauso valdančiajai daugumai.
„Natūralu, kad socialdemokratai B.Bradauską gins, todėl svertai atsidurs „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos rankose. Jei ši frakcija labai principingai vertintų B.Bradausko poelgį, tuomet tam tikrų galimybių patraukti jį iš posto egzistuoja“, – mano E.Masiulis.
Laisvės kovų dalyvis P.Gražulis nemato nieko bloga
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos seniūnas Petras Gražulis pats buvo Nepriklausomybės kovų dalyvis, už atsisakymą tarnauti sovietų armijoje jam teko kalėti, tačiau dabar jis stoja ginti ne nepriklausomybės, o B.Bradausko.
Paklaustas, kaip vertina socialdemokrato sprendimą drausti Seime rodyti filmą apie Lietuvos kelią į Nepriklausomybę, P.Gražulis pareiškė nieko bloga tame nematantis: „Jei tas filmas nieko bendra su tuo renginiu neturėjo, tai ką aš žinau. (…) Nematau čia nieko bloga, juk čia nei Sausio 13-oji, nei Kovo 11-oji, ne tautiniai renginiai, todėl nematau čia didelės problemos.“
Pasak jo, opozicija tokį šurmulį dėl draudimo rodyti filmą sukėlė tik todėl, kad „jiems tai tragedija, jei Vytauto Landsbergio neparodo“.
Nematau čia nieko bloga, juk čia nei Sausio 13-oji, nei Kovo 11-oji, ne tautiniai renginiai, todėl nematau čia didelės problemos, – sako buvęs kovotojas už Lietuvos laisvę P.Gražulis.
P.Gražulis patikino, kad jo vadovaujama frakcija dėl to nei B.Bradausko, nei L.Graužinienės iš postų tikrai nevers.
ES ekonomikos ir finansų valdysenos konferencijoje, kurioje dalyvavo apie porą šimtų svečių iš visos Europos, Seimo kanceliarija `norėjo parodyti trumpą dokumentinį filmą apie istorinę Seimo salę, nepriklausomybės atkūrimą 1990 metais ir 1991-ųjų sausio 13-ąją.
Bet Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas B.Bradauskas uždraudė rodyti šį filmą, kuriame yra vaizdai su tankais prie sostinės Televizijos bokšto, sovietų kareiviai, automatų buožėmis daužantys žmones.
Sužinojęs, kad į renginį kviesti Rusijos ambasados atstovai, B.Bradauskas pareiškė, jog Lietuva niekaip nebaigia erzinti Rusijos dėl Sausio 13-osios, vis esą kiekviena proga primindama ir akcentuodama šiuos įvykius.
Jį pateisino ir „darbietė“ Loreta Graužinienė, pareiškusi, kad pritaria B.Bradauskui. Paskui B.Bradauskas aiškino, kad filmo rodyti nedraudė, tik norėjo, kad jis būtų pataisytas – išaukštintas buvusio socialdemokratų lyderio Algirdo Brazausko vaidmuo.

