Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 6d. 18:58

Elnininkystė: pomėgis, kuris tapo gyvenimo dalimi

Haroldo Arelio elnyno gyventojai
Vytauto Karsoko nuotr. / Haroldo Arelio elnyno gyventojai

Kai vaikystėje pamėgti užsiėmimai tampa gyvenimo dalimi ir lydi žmogų net iki gilios senatvės tikrai neretas atvejis žmogaus gyvenime. O tų pomėgių būna daug bei įvairių. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje, tarp gamtos mylėtojų išpopuliarėjo pomėgis, teikiantis ne pliūpsnius adrenalino, taip pat užsimiršimą nuo kasdieninio streso, rūpesčių, kalbu apie žūklę ir medžioklę, bet pomėgis reikalaujantis išmanymo, meilės gyvajai gamtai, lėšų ir žinoma darbo – tai elnininkystė.

Draugai medžiotojai įsteigė elnyną prie sienos su Lenkija

Apie tai, jog netoli Kalvarijos sienos perėjimo punkto, nuo žvyrkelio vedančio iš magistralės „Via Baltika“ į Sangrūdos miestelį, Zovodos kaimo teritorijoje, galima pamatyti besiganančią skaitlingą dėmėtųjų elnių kaimenę, išgirdau iš pažįstamo. Pasidomėjus sužinojau, jog elnius augina du bičiuliai, šio kaimo gyventojas, apželdinimo priežiūros specialistas Haroldas Arelis ir marijampolietis, savivaldybės Tarybos narys, buvęs Seimo narys Albinas Mitrulevičius.

Vytauto Karsoko nuotr./Albinas Mitrulevičius
Vytauto Karsoko nuotr./Albinas Mitrulevičius

Abu vyrai, beje, medžiotojai turintys dešimtmečiais skaičiuojamą šio hobio stažą. Kadangi Haroldas dirba Kaune, o vykstant į darbą ir parvykstant iš jo jam tenka įveikti apie 80 kilometrų, suprantama, surasti valandėlę pabendrauti su žurnalistu nėra taip paprasta, tad, pasak A.Mitrulevičiaus, H.Arelis patikėjo šią misiją, kaip kolegai, jam.

Meilė gamtai lydi nuo vaikystės

„Gimiau ir augau Suvalkijos kaime, tad nuo vaikystės teko dirbti įvairius žemės ūkio darbus, stebėti gamtą betarpiškai. Esu gamtos vaikas, myliu gamtą plačiąja prasme, o ypač jos gyvąją dalį paukščius bei žvėrelius. Todėl ir savo gyvenimą susiejau su žemės ūkiu, turiu mokslinio agronomo kvalifikaciją, prieš daugelį metų įgytą anuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje.

Žemės ūkyje dirbau daugelį metų, tačiau gyvenimas įnešė savas korekcijas, tad šiuo metu su žeme mane sieja tik sodybinis sklypas, o artimą ryšį su gamta palaikau savo sodyboje augindamas didelį būrį įvairių rūšių balandžių bei Zovodos kaime, kartu su bičiuliu Haroldu, pusketvirto hektaro apimančiame žemės plote ir pušyne auginam dėmėtuosius elnius, taip pat turėdamas laisvo laiko dar pamedžioju.

Beje, medžioju net nuo 1976 metų, turiu atitinkamą patirtį, tačiau noriu akcentuoti, jog tikrai ne laimikis man svarbiausia, bet pabūti gamtoje, stebėti ten vykstančius procesus, susitapatinti su ja. Sėdint bokštelyje ar tykojant pasaloje akis į akį susiduri ne vien su šernu ar stirna, pasitaiko, kuomet atbėga lapė, barsukas, kiaunė, atbėga ir kitų žvėrių, kurių tuo metu medžioti neleidžiama. Jie manęs nemato, todėl elgiasi natūraliai, o aš juos stebiu ir tai yra nuostabu, tad kartais turint rankose fotoaparatą pavyksta „sugauti“ nuostabių vaizdų. Medžioklėse, taip pat gera pabendrauti su bendraminčiais kolegomis, pasikalbėti apie gamtą ir jos gyventojus“, – pasakoja pašnekovas.

Tradicija auginti elnius ateina iš amžių glūdumos

Dėmėtųjų elnių auginimu A.Mitrulevičius ir H.Arelis susidomėjo atkūrus nepriklausomybę bei atsiradus galimybei ir madai auginti šiuos nepaprasto grožio, grakštaus stoto raguočius.

Mat prieš šimtą ir daugiau metų elnynus laikydavo dvarininkai, kad galėtų mėgautis šių gyvūnų grožiu bei pasipuikuoti prieš savo svečius. Šiandien Pietų Lietuvos regione yra ne taip jau ir mažai žmonių užsiimančių įvairių rūšių elnių, muflonų ar kitokių kanopinių gyvūnų veisimu ir auginimu.

Intensyviau dėmėtųjų elnių auginimu abu vyrai užsiėmė maždaug prieš dešimtmetį, kai iš Kalvarijos gyventojo, Jono Ščeponio nusipirko kelis dėmėtuosius elnius. Šiandien jų auginamoje kaimenėje jau laksto daugiau nei dešimtis vedančių palikuonis patelių bei būrys jų vaikų.

Deja, veisti dėmėtuosius elnius nėra paprasta ir pigu, kaip tai gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, reikia nuolat rūpintis bandos sveikata, tinkamais pašarais ir jų įvairove, saugoti nuo vilkų, kurie periodiškai apsilanko palikdami pėdsakus prie elnyno tvoros. Kartais pasitaiko, kad dėmėtasis elnias ištrūksta iš aptvaro į laisvę tapdamas lengvu grobiu plėšrūnams arba puikiu laimikiu medžiotojams.

Vytauto Karsoko nuotr./Haroldo Arelio elnyno gyventojai
Vytauto Karsoko nuotr./Haroldo Arelio elnyno gyventojai

Hobis turi savo kainą

Per metus kaimenė suėda apie 20 tonų įvairių pašarų, pradedant šienainiu, kukurūzais, kviečiais, avižomis ir baigiant žirniais, taip pat laižoma druska bei kitom mineralinėmis medžiagomis. Pašarų kokybė turi didelę įtaką dėmėtųjų elnių ragų kokybei, kuriuos patinai numeta apie balandžio mėnesį. O rudenį, artėjant kovoms dėl patelių, jų galvas jau puošia naujų ir dar prabangesnių ragų „puokštė“.

Taigi, visi minėtieji dalykai kainuoja nemažus pinigus ir kol kas šis didelį džiaugsmą teikiantis pomėgis, pasak A.Mitrulevičiaus, nuostolingas, mat šiandien ekologiškai švarios ir sveikos žmogui elnio skerdienos kaina rinkoje yra tokia maža (apie du eurai už kilogramą), jog tikrai gaila žudyti dėl mėsos tokį gražų gyvūną. Todėl kartais net pasvarstoma apie galimą dalies dėmėtųjų elnių kaimenės išpardavimą.

Laikyti dėmėtuosius elnius tenka, deja, tik aptvare, nes išleisti į laisvę jie kryžminasi su tauriaisiais elniais, o tai turi visiškai nepageidautinas pasekmes jų palikuonims. Anksčiau norint pradėti šių gyvūnų auginimą reikėdavo turėti kiek daugiau lėšų, mat brandus ir sveikas patinas kainuodavo apie 1500 eurų, subrendusios patelės kainavo kiek mažiau, apie 600 eurų, tačiau šiuo metu kainos sumažėję, tikriausiai didėjanti elnių pasiūla sąlygoja tokius pokyčius rinkoje.

Tai, pasak pašnekovo, gerai, kadangi intensyviau gali vykti kraujomaiša daranti didelę įtaką augintinių sveikatai, stiprinanti jų imunitetą įvairioms ligoms, vadinasi kaimenė būna sveika, taip pat produktyvi. Beje, tik trijų metų amžiaus sulaukusi dėmėtojo elnio patelė gali turėti palikuonių ir jei ji gyvena aplinkoje kur gauna pakankamai gero maisto.

Nori būti laimingas – pakovok dėl laimės

„Atėjus rudeniui kaimenėje prasideda nuožmios, kartais turinčios net tragišką baigtį, tačiau labai įdomios dėmėtųjų elnių patinų tarpusavio kovos dėl teisės turėti keliolikos patelių haremą. Šiose kovose nugalėti patinai priversti pasitraukti, gyventi vienišiaus gyvenimą ir gydytis kūno traumas paliktas konkurento ragų. Toks gamtos dėsnis. O tuo tarpu nugalėtojas visus metus turi teisę mėgautis kryžmindamasis su savo haremo patelėmis.

Gamtoje nugalėtoju tampa stipriausias, sveikiausias, gražiausiai nuaugęs patinas, tačiau paradoksalu, jog dėmėtųjų elnių kaimenei vadovauja ne patinas, o labiausiai patyrusi patelė. Ji akylai stebi aplinką kai kaimenė ganosi, perspėja apie galimą pavojų ir labai panašiu į švilpimą riksmu ragina kaimenės narius pasitraukti į saugią vietą, tad šie nedelsiant paklūsta vedlės valiai ir papūtę baltus pauodegius pasileidžia bėgti kuo toliau nuo pavojaus.

Apskritai dėmėtieji elniai yra labai baikštūs gyvūnai, neprisileidžiantys kiek arčiau nepažįstamo žmogaus, turintys puikią klausą ir gebantys atskirti įvairius garsus iš gan didelio atstumo, net svetimo žmogaus balsas, išgirstas kaimenės, sukelia didelį sąmyšį bei paniką“, – dalinasi savo pastebėjimais dėmėtųjų elnių augintojas A.Mitrulevičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min