Patekti gydytis į Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centrą - vis sunkiau. Iki metų pradžios į šią įstaigą patekti buvo galima bet kada, o dabar norintieji gydytis turi palūkėti bent porą trejetą savaičių. Gydytoja Neringa Šinkūnienė, vadovaujanti Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centrui, teigia, kad vietas ligoninėje užima pacientai, gyvenantys, dirbantys ir mokesčius mokantys užsienio valstybėse. Visi be išimties ligoniai čia gydomi nemokamai iki 14 dienų, nesvarbu nuo to, ar jie socialiai drausti. Tad mokesčių į valstybės iždą nemokantys emigrantai ne tik sukuria eiles, bet ir tampa nemenka našta gydymo įstaigoms.
Pacientai – jau kiti
Iki šiol buvo teigiama, kad emigrantai į Lietuvą atvažiuoja gydytis dantų ar gauti kitų medicinos paslaugų, kurios mūsų krašte pigesnės keliolika ar net keliasdešimt kartų. Pastaruoju metu pastebima kita tendencija – vis daugiau emigrantų kreipiasi į narkologinę pagalbą jiems nemokamai teikiančias mūsų valstybės įstaigas ir pageidauja būti gydomi nuo priklausomybės ligų.
„Kai Seimas uždraudė naktinę prekybą alkoholiu, gerokai sumažėjo į mūsų gydymo įstaigą besikreipiančių Lietuvos gyventojų. Juos ėmė keisti priklausomybės ligomis sergantys žmonės, išbandę emigrantų duonos. Ne vienas jų – jau kalėjęs užsienio kalėjimuose – grįžęs į Lietuvą nusprendė gydytis“, – LŽ teigė Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata.
Nori greito rezultato
Kauno priklausomybės ligų centrui vadovaujantis Tautvydas Zikaras atkreipė dėmesį, kad į Lietuvą grįžtantys emigrantai paprastai neturi laiko nuosekliai gydytis priklausomybės ligų, tad dažniausiai reikalauja greito rezultato. „Šiems nuo alkoholizmo kenčiantiems žmonėms mes siūlome vadinamąjį kodavimą ar „torpedų“ leidimą. Po šios intervencijos žmonės blaiviai gyvena visus metus ar net ilgiau“, – teigė T.Zikaras.
T.Zikaras pritarė sostinės kolegai E.Subatai, kad uždraudus naktinę prekybą alkoholiu sumažėjo nuo jo kenčiančių žmonių. Anot T.Zikaro, ypač pastebima, kad sumažėjo ne tik ligonių, bet ir palengvėjo jų būklė. „Sumažėjo komplikacijų, alkoholio sukeltų psichinių sutrikimų“, – tikino Kauno priklausomybės ligų centro direktorius.
Emigrantus dera apmokestinti
Gydytojai N.Šinkūnienė ir T.Zikaras pabrėžė, kad jiems nerimą kelia gana naujas reiškinys: prieš metus kitus pagalbos priklausomybės ligų centruose ieškodavo daugiau didmiesčių gyventojų, o dabar juos keičia miestelių, kaimų ar net vienkiemių žmonės. Tai, anot specialistų, rodo nevaldomą priklausomybės ligų plitimą. Gydytojai neabejoja, kad nūdienos rykštei neskiriamas deramas dėmesys, be to, priklausomybės ligų centruose dirbančių gydytojų atlyginimai perpus mažesni nei kitose gydymo įstaigose pagalbą teikiančių kolegų.
Nerimą gydytojams kelia ir tai, kad sergančiųjų priklausomybės ligomis daugėja, o finansavimas mažėja. LŽ kalbintų specialistų manymu, padėtį galima būtų sušvelninti iš emigrantų pareikalavus susimokėti už paslaugas.
