Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ES atveria duris Ukrainai: ką tai reiškia Lietuvai?

Ukrainoje pristatyti pasai su skaitmenine informacija
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Ukrainoje pristatyti pasai su skaitmenine informacija
Šaltinis: BNS
0
A A

27 metų Kijevo gyventoja Polina Padolina apniukusios birželio popietės valandas leido nuobodžiaudama ilgoje eilėje, kad pateiktų dokumentus naujam pasui gauti.

„Atėjau čia, kad gaučiau biometrinį pasą. Noriu aplankyti Vokietiją, Belgiją, Šveicariją“, – paaiškina tamsiaplaukė mergina moderniame stikliniame pastate, neseniai atidarytame greta gigantiškos Rinkimų komisijos Ukrainos sostinės centre.

P.Padolina netrukus prisijungs prie maždaug trijų milijonų ukrainiečių, kuriems pasai su skaitmenine informacija nuo sekmadienio leis naudotis beviziu režimu 30-yje Europos šalių.

„Mes, ukrainiečiai, esame civilizuotos visuomenės dalis, todėl norime atvirų sienų“, – sako mergina.

Padrąsinti ukrainiečių bevizio režimo proga į Charkovą penktadienį atvyksta Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tai bus pirmasis ES valstybės vadovo vizitas rytų Ukrainoje po 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo regioną, o rytines teritorijas užėmė Maskvos remiami separatistai.

Buvo tikėtasi daugiau

„Ar jūsų prezidentė tokia pat populiari Lietuvoje kaip ir pas mus?“ – greta Maidano įsikūrusioje ukrainietiško maisto restorane Lietuvos žurnalistų pusiau juokais, pusiau rimtai klausia Krymo totorių televizijos redaktorius.

D.Grybauskaitė Ukrainoje yra viena iš mėgstamiausių užsienio politikų, o jos vizitą užsiregistravo nušviesti daugiau kaip šimtas Ukrainos žurnalistų.

Kai kurie Ukrainos gyventojai tikisi, kad lietuviai politikai savo gerą reputaciją panaudos ne tik saldiems žodžiams, bet ir karčiai tiesai pasakyti.

„Lietuva turi unikalią galimybę dėl lietuvių reputacijos reikalauti daugiau iš Ukrainos politinio elito. Nesutinku, kad Ukrainą reikia palaikyti bet kokiomis sąlygomis – šalį reikia remti, bet nebūtinai politinį elitą“, – sako buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius.

„Vakar suėjo treji metai po prezidento Petro Porošenkos inauguracijos. Buvo tikėtasi kur kas daugiau, kad bus nauja Ukraina. Iš reformų desanto, kuriame buvau ir aš, liko tik trupiniai. Reformų procesas yra stabtelėjęs“, – apgailestauja jis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ukrainoje pristatyti pasai su skaitmenine informacija
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ukrainoje pristatyti pasai su skaitmenine informacija

Derybos dėl bevizio režimo privertė ukrainiečius įgyvendinti dalį reformų, pavyzdžiui, įdiegti pažangią elektroninio deklaravimo sistemą. Bet artėjantys 2019 metų prezidento ir parlamento rinkimai gali atvėsinti valdžios norą imtis kitų ryžtingų permainų teisėsaugos ar viešojo administravimo srityse.

„Iki rinkimų liko dveji metai, populistų reitingai auga, ir valdžioje esantys žmonės nenori dirbti vadinamam Julijos reitingui – populistų reitingui, todėl vengia reformų“, – sako jis, turėdamas mintyje ekspremjerės Julijos Tymošenko viltis grįžti į valdžios olimpą.

Nepriklausomi ekspertai sako, kad daug gerų įstatymų kol kas lieka tik popieriuje – kyšininkai sučiumpami vis dažniau, bet teismai juos greitai paleidžia, antstoliai sugeba išieškoti tik dešimtadalį skolų.

Ukrainos valdžios atstovai ginasi, kad po Maidano revoliucijos priėmė vienas iš griežčiausių antikorupcinių priemonių pasaulyje. Jie ragina neužmiršti, kad reformas stabdo ir karas rytų Ukrainoje, kur, oficialiais stebėtojų duomenimis, civilių skaičius šiemet išaugo du kartus.

Lietuvos verslas nori Ukrainos darbuotojų

Nors bevizis režimas ukrainiečiams nesuteikia teisės dirbti ES, sienų atvėrimas gaivina diskusijas, kiek ir kokių užsieniečių turėtų priimti Lietuva.

Pernai į Lietuvą atvyko dirbti per 11 tūkst. ukrainiečių – dukart daugiau nei metais anksčiau. Ukrainiečiai sudaro daugiau kaip pusę nuo visų įdarbintų užsieniečių.

Lietuvoje Ukrainos piliečiai dažnai dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, suvirintojais ar statybų darbuotojais ir padeda iš dalies kompensuoti darbo jėgos trūkumą dėl lietuvių emigracijos į Britaniją ir Skandinavijos šalis.

„Nekilnojamojo turto sektorius nuo 2012 metų aktyviai auga, darbuotojų poreikis statyboje, renovacijoje yra didelis, ir Lietuvos darbo rinka nesugebėjo to patenkinti. Darbininkų įsivežimas iš Baltarusijos ir Ukrainos buvo viena iš išeičių“, – teigia Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Kritikai nerimauja, kad pigesnė darbo jėga iš užsienio stabdys lietuvių atlyginimų augimą ir gali sukelti socialinę įtampą. Liberalesnių pažiūrų oponentai atkerta, Lietuvai dvejojant, dalis verslo pinigų nusėda tarpininkams iš Lenkijos, dažnai – nelegaliai.

Atlikus tyrimą, paaiškėja, kad darbuotojai niekada nedirbo Lenkijos įmonėse ir Lietuvoje dirba nelegaliai, – pažymi Gediminas Noreika iš Valstybinės darbo inspekcijos.

„Stebima tendencija, kai statybos sektoriuje dirba Ukrainos piliečiai, kurie yra komandiruoti dirbti į Lietuvą pagal subrangos arba bendros veiklos sutartis iš Lenkijos įmonių. Tačiau iš tiesų, atlikus tyrimą, paaiškėja, kad darbuotojai niekada nedirbo Lenkijos įmonėse ir Lietuvoje dirba nelegaliai“, – pažymi Gediminas Noreika iš Valstybinės darbo inspekcijos.

Statistika rodo, kad ukrainiečių darbuotojų Lenkijoje santykinai yra gerokai daugiau nei Lietuvoje – 38 milijonų gyventojų kaimynėje pernai išduota daugiau kaip milijonas šešių mėnesių trukmės darbo leidimų Ukrainos piliečiams.

Darbo inspekcijos atstovai tikina, kad bevizis režimas reikšmingai nepadidins nelegalaus darbo masto – jį stabdys sugriežtinta atsakomybė už nelegalų darbą ir supaprastintos galimybės legaliai įsivežti trūkstamos darbo jėgos.

Pagal bevizio režimo tvarką, ES šalys galės atsisakyti įsileisti pilietį, jei jis negalės pagrįsti savo kelionės tikslo ar kad turi pakankamai pinigų viešnagei. Ukrainos valdžia sako daranti viską, kad tokių nesusipratimų būtų kuo mažiau.

„Vykdome plačią informacinę kampaniją, kad bevizis režimas nesuteikia teisės įsidarbinti užsienyje“, – tikina Ukrainos ambasadorius ES Mykola Točytskis.

Nerimas dėl imigrantų antplūdžio iš Ukrainos buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios bevizio režimo pradžia ne kartą buvo atidėta. Kompromisas rastas suderinus suspendavimo mechanizmą – jis numato, kad, kilus rimtoms problemoms, bevizis režimo veikimas laikinai būtų pristabdytas.

Lengvesnės kelionės gali išjudinti ir atskirus Ukrainos ūkio sektorius. Jau auga investicijos į transportą, ateina pigių skrydžių oro linijos, patys ukrainiečiai gali sutaupyti apie 50 mln. eurų vizų mokesčių.

„Bevizis režimas palengvina kontaktus tarp verslininkų. Jei iš šimto kontaktų bent vienas baigiasi sutartimi, tau jau yra gerai“, – sako Ukrainos verslo ombudsmenas, buvęs Lietuvos finansų ministras ir eurokomisaras Algirdas Šemeta.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ukrainoje pristatyti pasai su skaitmenine informacija
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ukrainoje pristatyti pasai su skaitmenine informacija

Laukiama turistų iš Ukrainos

Bevizis režimas gali suteikti naują impulsą ir rekordiniam turizmo iš Ukrainos augimui. Pernai Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo 84 tūkst. turistų – 40 proc. daugiau nei metais anksčiau.

Pagal atvykstamąjį turizmą Ukraina užima šeštą vietą. Ūkio ministerija žada, kad ukrainiečių turistų kvietimui bus skiriamas išskirtinis dėmesys – kovo pabaigoje turizmo perspektyvos buvo pristatytos Kijeve, kitą savaitę toks renginys planuojamas Odesoje.

Bevizis režimas suteikia teisę ukrainiečiams iki 90 dienų keliauti į visas ES šalis, išskyrus Airiją ir Britaniją, taip pat į Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją. Jis galioja biometrinius pasus turintiems Ukrainos piliečiams, įskaitant gyvenančius Rusijos aneksuotame Kryme ir Rusijos remiamų separatistų užimtuose rytų Ukrainos regionuose.

Kai kurie diplomatai viliasi, kad naujoji tvarka paskatins glaudesnius užimtų teritorijų ryšius su likusia Ukraina. Kiti mano, kad niekas iš esmės nesikeis, nes vietiniams turėti du ar tris pasus jau seniai yra kasdienybė.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min