Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ES lėšomis lopo ir kelius, ir bažnyčias

Pasak brolio pranciškono Algirdo Malakauskio, gauta ES parama leido Bernardinų bažnyčios palėpėje atverti iki tol buvusius užmūrytus langelius, pro kuriuos atsiveria puiki sostinės panorama.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Pasak brolio pranciškono Algirdo Malakauskio, gauta ES parama leido Bernardinų bažnyčios palėpėje atverti iki tol buvusius užmūrytus langelius, pro kuriuos atsiveria puiki sostinės panorama.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Po kelių dienų, gegužės 1-ąją, Lietuva minės šeštąsias įstojimo į Europos Sąjungą (ES) metines. „15min“ pasidomėjo, kokios naudos iš narystės ES pešė Lietuvos sostinė, ar pavyko įgyvendinti visus numatytus investicinius projektus.

Vilniaus miesto savivaldybės Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Gintaras Antanas Kaminskas sakė, kad realiai ES lėšos Vilniuje pradėjo cirkuliuoti nuo 2005-ųjų. „Pirmus metus nelabai kas žinojo, kaip reikia jas pasiimti, kaip projektus rašyti. O jei kas ir žinojo, tai tuo metu rašė projektus. Realiai visas lėšų pritraukimas prasidėjo 2005-asiais, kai metus jau buvome ES nariai“, – teigė jis.

G.A.Kaminskas sakė, kad nuo 2005 metų Vilnius per savivaldybės investicijų programą gavo 244,2 mln. Lt ES struktūrinių fondų paramą.

Savivaldybės Finansų valdymo ir apskaitos departamento Edmundo Kačkaus teigimu, daugiausia lėšų iš ES paramos fondų nubyrėjo Vilniaus keliams. „Nutiesta nemažai naujų kelių, viadukų, estakadų, aplinkkelių“, – sakė savivaldybės finansus kuruojantis E.Kačkus.

Tačiau jis pripažino, kad ne visas ES lėšas pavyko panaudoti. „Vilnius tiesiog pernelyg daug bandė apžioti. Gerais laikais manėme, kad galėsime panaudoti tiek lėšų, o kai pasikeitė situacija, nebepavyksta, esame įsiskolinę, kad galėtume iš dalies finansuoti kai kuriuos projektus“, – sakė pašnekovas.

Per plauką Vilnius išsisuko nuo to, kad nereikėtų grąžinti nepanaudotų lėšų už per didelius įsiskolinimus rangovams, statantiems Vakarinį aplinkkelį. ES projektų koordinavimo skyriaus vedėjas Gintas Kimtys, paklaustas, ar nereikės savivaldybei atsisveikinti su šimtais milijonų, santūriai sakė, kad „laimė, viskas laimingai baigėsi“. G.Kimčio tvirtinimu, buvo projektų, kur nepanaudoti skirti pinigai, tačiau tai nebuvo gausiai finansuojami projektai.

Tiesė kelius

 „Per 2005–2009 m. vykdomus darbus daugiausia ES paramos teko daliai Pietinio aplinkkelio – apie 141 mln. Lt“, – sakė Ekonominės analizės skyriaus vedėjas G.A.Kaminskas.

17,4 mln. Lt buvo skirta Geležinio Vilko g. nuo Mokyklos g. iki Molėtų plento statybai,  14,3 mln. Lt – Dariaus ir Girėno g. viaduko per geležinkelį su prieigomis rekonstrukcijai, 13 mln. Lt – Vilniaus senamiesčio pietiniam apvažiavimui nuo P.Višinskio g. iki Aušros Vartų g., beveik 11 mln. Lt – Lietuvos Energetikos muziejaus pertvarkymui į Lietuvos technikos muziejų, pritaikant kultūros ir istorijos paveldo objektą – pirmosios Vilniaus elektrinės patalpas – viešiesiems turizmo poreikiams, 8,3 mln. Lt – elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemai kurti.

Iš ES lėšų buvo finansuojami ir šie transporto projektai: 247 m estakada, jungianti Konstitucijos pr. ir Ukmergės g., taip pat viadukas tarp Laisvės pr., Ukmergės ir Ateities g.

Pasinaudojo savarankiškai

Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiojo specialisto Giedriaus Šniuko tvirtinimu, ES parama gali būti gaunama ir kitais būdais: per įvairius projektus, nesusijusius su savivaldybe. Jo tvirtinimu, pagal 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumentą (BPD) iki praėjusių metų vidurio Vilniaus mieste buvo įgyvendinti 682 projektai.

Vilniaus Bernardinų bažnyčios ansamblyje įsikūrę vienuoliai pranciškonai ES parama taip pat pasinaudojo be savivaldybės pagalbos.

„Pas mus yra tokia viešoji įstaiga Pranciškonų namai, kurie parašė projektą ir gavo pinigų ansamblio restauracijai“, – pasakojo brolis pranciškonas Algirdas Malakauskis. Anot jo, gauti 15 mln. Lt sėkmingai naudojami.

„Baigtas pirmasis lėšų naudojimo etapas – jo metu sutvarkėme bažnyčios bokštelius, įrengėme turizmui pritaikytus maršrutus, atvėrėme požemius. Šiuo metu prasidėjęs antrasis tvarkymo etapas – dabar restauruojame pačią bažnyčią, atkuriame kelių šimtmečių senumo freskas, tvarkome interjerą“,  teigė pranciškonas.

Numatyta, jog bažnyčia turėtų būti baigta tvarkyti po dviejų metų.

Kultūros įstaigos nepersistengia

2007–2013 m. ES struktūrinės paramos planuose numatyta, kad per šį laikotarpį Vilniuje paramą gaus 663 verslo projektai. Jie išsidalys apie 441 mln. Lt. Taip pat planuojama paremti 300 mokslo tyrimų ir technologijų plėtros projektų, 229 socialinius projektus. Mažiausiai bus atriekta kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimo, turizmo, regioninės ir socialinės sanglaudos projektams.  
 

Anot G.A.Kaminsko, per savivaldybės investicijų programą šiuo metu įgyvendinamas Vilniaus miesto Vakarinio aplinkkelio statybos pirmasis etapas, kurio vertė yra 131,3 mln. Lt. Taip pat tvarkomas Lazdynų tiltas, kuriam iš ES skirta 100 mln. Lt. Už 105,6 mln. Lt žadama įrengti dumblo apdorojimo įrenginius Vilniaus nuotekų valykloje. 37 mln. Lt skirta 38-ių švietimo įstaigų renovacijai, beveik 53 mln. Lt – 20-iai sveikatos priežiūros įstaigų.

Vilniaus savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktorė Kristina Ulevičiūtė sakė, kad kultūriniai projektai iš ES finansuojami retai, nes šalies kultūros institucijos per mažai įsigilinusios į projektų rašymą.

„Vilniuje yra labai mažai agentūrų, kurios moko, kaip reikia rašyti projektus, kaip juos pateikti. O tas procesas yra labai sudėtingas, tad reta kultūros įstaiga ryžtasi rašyti projektą gauti ES paramą“, – teigė K.Ulevičiūtė.

Jos nuomone, įtakos mažam finansavimui turi ir tai, kad dauguma kultūros projektų yra vietos reikšmės.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min