Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ESBO ekspertams rinkimų finansavimo taisyklės Lietuvoje pasirodė per griežtos

ESBO vėliava
„Scanpix“ nuotr. / ESBO vėliava
Šaltinis: BNS
0
A A

ESBO rinkimų poreikių vertinimo misija teigiamai įvertino Seimo rinkimų organizavimo tvarką, tačiau kampanijos finansavimo taisyklės ekspertams pasirodė per griežtos.

Ekspertai taip pat turi pastabų dėl agitacijos žiniasklaidoje reguliavimo per rinkimus, be to, savo ataskaitoje pažymi, jog Lietuvos lenkų rinkimų akcija tvirtina esanti diskriminuojama ir skundžiasi dėl apygardos ribų pakeitimo.

Birželio pabaigoje Lietuvoje viešėję ir su Vyriausiosios rinkimų komisijos ir kitų institucijų, partijų atstovais susitikę ekspertai išvadoje siūlo papildomai atsiųsti ekspertus prieš pat rinkimus, nes „tolesnis kampanijos finansavimo taisyklių, žiniasklaidos rinkimuose teisinio reguliavimo, tautinių mažumų padėties stebėjimas galėtų turėti naudos“.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas sako, jog stebėtojų per rinkimus Lietuva nėra turėjusi nuo 1996 metų, tačiau tuo pačiu tvirtina ekspertų išvadų nevertinantis kaip priekaištų. „Aš nesakyčiau, kad tai priekaištai, tai greičiau ekspertų pastebėjimai. Jie nori vėl atvažiuoti, pora savaičių prieš rinkimus. Na, Lietuva stebėtojų per rinkimus nėra turėjusi nuo 1996 metų. Bet kiekvieni rinkimai – gyvas procesas“, – BNS sakė Z.Vaigauskas.

Jis taip pat pažymėjo, jog ataskaitoje Lietuvos lenkų rinkimų akcijos situacija pateikiama tik per jų skundų prizmę. „Vienintelė partija turėjo priekaištų, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, ir ataskaitoje pažymėta apie jų skundus“, – sakė VRK vadovas.

LLRA pasipiktino VRK sprendimu dalį Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardos rinkėjų – Sužionių ir Skirlėnų apylinkes – prijungti prie Molėtų-Švenčionių apygardos, taip esą iš apygardos atimant dalį jų rinkėjų. Širvintų-Vilniaus vienmandatėje apygardoje yra išrinktas LLRA atstovas Michalas Mackevičius.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija taip pat teigia siekianti, kad Kaune būtų panaikinta ir Vilniuje papildomai įsteigta nauja apygarda, nes sostinėje visose apygardose yra per 40 tūkstančių rinkėjų, o Kauno apygardose, išskyrus dvi, yra vos per 30 tūkst. rinkėjų.

VRK, liepą minimaliai pakeitusi apygardų ribas, sutarė siūlymą dėl tokios pertvarkos svarstyti jau po rinkimų, nes tai būtų radikalus pakeitimas.

Seimo rinkimų įstatymas numato, jog Lietuvos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą.

Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių, o rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Pasak Z.Vaigausko, vienmandačių apygardų ribos buvo nustatytos dar 1992 metais ir tuomet vidutiniškai rinkėjų skaičius jose visose buvo panašus, bet dėl demografinių priežasčių per beveik 20 metų smarkiai pasikeitė.

Didžiausia šiuo metu yra Vilniaus Naujamiesčio apygarda, kurioje – per 51 tūkst. rinkėjų, tačiau joje įrašyti ir užsienyje balsuojantys rinkėjai. Kitos Vilniaus apygardos turi 40-45 tūkst. rinkėjų.

Tuo metu mažiausios – Kelmės (30 tūkst.), Ignalinos-Švenčionių (31 tūkst.), Prienų (31 tūkst.) apygardos.

 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min