Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„European Voice“ Lietuvą ir Lenkiją lygina su besikivirčijančia kalėjimo išskirta sutuoktinių pora

Lenkijos ir Lietuvos vėliavos
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Lenkijos ir Lietuvos vėliavos
Šaltinis: BNS
0
A A

Užsienio stebėtojus gluminančius Lietuvos ir Lenkijos ginčus Briuselio savaitraštis „European Voice“ palygino su užsienio kalėjimo išskirtos poros kivirčais.

Anot Briuselio leidinio, vertinant blaiviu protu, Lenkija ir Lietuva, kurias sieja šimtamečiai istorijos ir kultūros ryšiai, turėtų būti geriausios draugės: abiem šalims kelia rūpestį tie patys dalykai (kaimynai) ir dėl tų pačių priežasčių (karti patirtis).

Kiekviena iš jųdviejų turi visas sąlygas padėti viena kitai, tačiau Lenkijos diplomatijos šaltiniai teigia, kad jų šalies santykiai su Lietuva yra „blogiausi Europoje“, teigia savaitraštis, priklausantis „The Economist Group“.

Anot „European Voice“, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis nesutinka atvykti į Lietuvą, kol Vilnius neleidžia vartoti vietos lenkams raidės „w“ oficialiuose dokumentuose. Varšuva taip pat blokuoja Lietuvos įsitraukimą į naują Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos pajėgų dalinį – „Veimaro kovinę grupę“.

„Stebėtojus iš šalies ši padėtis išties glumina. NATO gynybos planai įpareigoja Lenkijos karius rizikuoti gyvybėmis, ginant Lietuvą (teorinio) Rusijos puolimo atveju. Abi šalys negali apsieiti viena be kitos visose srityse: nuo energetikos saugumo iki kelių ir geležinkelių tinklo gerinimo“, – rašoma straipsnyje.

Ieškodamas atsakymo į klausimą dėl „tvyrančios prastos nuotaikos“, „European Voice“ rašo, kad, lenkų nuomone, lietuviai yra užsispyrę nacionalistai, o lietuviai atšauna, kad lenkai arogantiški ir, kai kurių nuomone, dirbtinai kursto abiejų šalių konfliktą, kurdami dingstį išdavystei: didžiausio Lietuvos pramonės objekto – naftos perdirbimo įmonės Mažeikiuose – pardavimui Rusijai.

„European Voice“ rašo, kad, lenkų nuomone, lietuviai yra užsispyrę nacionalistai, o lietuviai atšauna, kad lenkai arogantiški.„Šią padėtį lengviausia perprasti įsivaizduojant porą, kuri ilgą laiką gyveno santuokoje, tačiau išsiskyrė, kai abi pateko į kalėjimus užsienyje. Išėję į laisvę, buvę sutuoktiniai trumpai, tačiau audringai susiginčijo, o vėliau tęsėsi šaltų santykių laikotarpis, kurio metu jiedu ignoravo vienas kitą. Po to jie vėl pateko į kalėjimą, iš kurio galiausiai išsilaisvino ir dabar gyvena kaimynystėje“, – teigia „European Voice“.

Anot publikacijos autoriaus, dėl patirtų sukrėtimų abu poros nariai tapo labai dirglūs, taip pat skirtingai vertina tuos pačius dalykus. Viena pusė (Lenkija) šiltai prisimena 550 metų trukusią „santuoką“. Lietuva mano, kad ši sąjunga buvo nesąžininga ir ją vis labiau smaugianti. Bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė nustelbė kadaise buvusią šlovingą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, galiausiai atvedė prie polonizacijos ir beveik visiško lietuvių nacionalinės kultūros išnykimo.

„Iš pažiūros, šia argumentai dabar atrodo nereikšmingi. Pažvelgus giliau, tampa aišku, kad jie rimti. Lietuva, turinti 3,5 mln. gyventojų, iki šiol smarkiai būgštauja dėl dešimt kartų didesnės Lenkijos kultūros ir kalbos įtakos“, – rašo Briuselio leidinys.

Anot savaitraščio, daugelis Lietuvoje įtaria, kad lenkai giliai širdyse šiuolaikinę Lietuvą laiko ne normalia valstybe, o atskilusia provincija, kurios gyventojai vartoja juokingą ir esą senovinę kalbą, tačiau esą iš tiesų didžia dalimi susiformavusią XIX amžiuje.

„Tarpukaryje Lenkija priverstinai skleidė lenkybę „okupuotame“ Vilniaus krašte. Dabar netgi santūrios pastangos regione atgaivinti šiame regione lietuvių kalbą ir kultūrą sulaukia galingos, tačiau užmaršios Varšuvos pasipriešinimo. Leidimas vartoti „polonizuotą“ abėcėlę ir rašyti gatvių pavadinimus abiem kalbomis Lietuvai būtų skausmingas žingsnis, o tai padaryti spaudžiant Lenkijai reikštų pasiduoti nepakenčiam priekabiavimui“, – Lietuvos poziciją pristato apie Europos Sąjungą rašantis savaitraštis.

Pasak leidinio, lenkams šie argumentai atrodo gluminantys, paranojiški ir neesminiai. Jų nuomone, modernioje Europoje žmonėms turėtų būti leidžiama rašyti vardus savo nuožiūra. Lenkija leidžia etniniams lietuviams naudoti savo raides, o baltarusių ir ukrainiečių mažumoms netgi leidžiama specialioje paso eilutėje pateikti savo vardus kirilica.

Be to, ne kartą žadėjusi išspręsti šią problemą, Lietuva keliskart nutraukė šias pastangas. Dėl šios priežasties Lenkija, (ir kai kurie iškilūs lenkai) jaučiasi pažeminti. Jie taip pat įtūžę dėl Lietuvos valdžios elgesio su lenkams priklausančia „Mažeikių nafta“ (tame tarpe dėl svarbios geležinkelio atšakos išardymo ir atsisakymo parduoti naftos terminalą). Lenkai buvo įsitikinę, kad Mažeikių įmonę įsigijo, kad padėtų Lietuvai atlaikyti Rusijos spaudimą apsirūpinimo energetikos ištekliais srityje. Dabar jie gailisi dėl šio sprendimo.

Tuo tarpu lietuviai mano, kad „Mažeikių naftą“ valdanti bendrovė „PKN Orlen“ yra pernelyg valdinga, godi ir nedėkinga.

'Skaitant apie šias problemas gali kilti prisiminimų apie kitą beprasmį ir nesuprantamą ginčą – dėl Makedonijos vardo. Lenkijos ir Lietuvos draugai tikisi, kad šie nesutarimai netaps tokiais pats kenksmingais, tačiau abiejų šalių politikai per daug vilčių optimizmui neteikia“, – rašo „European Voice“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min