Norinčių į EP daug. Sąrašų iš viso 16, jų narių skaičius svyruoja nuo 9 iki 22, o vietų – tik 11. Daugelis žino, kad riba, kurią kiekvienam sąrašui privalu peržengti norint, kad jo nariai pretenduotų į mandatus, yra 5 proc.
Bet kaip tuomet yra skaičiuojami balsai? Kas lemia, ar sąrašas gauna 1 mandatą, ar 2, o gal net 4? Apie tai – šiame 15min tekste.
Jame rasite ir atsakymus į kitus su EP rinkimais susijusius klausimus – kas kandidatuoja, kaip balsuoti ir t. t.
Kaip vyks balsavimas?
Rinkimuose į Europos parlamentą Lietuvoje iš viso dalyvauja 16 kandidatų į EP narių sąrašų. 10 sąrašų iškėlė partijos, penkis – rinkimų komitetai, vieną – koalicija.
Kiekvienas į rinkimus atėjęs rinkėjas turės balsuoti už vieną sąrašą. Visi rinkėjai rinksis iš tų pačių sąrašų. Tuomet jis dar galės reitinguoti penkis sąrašo, už kurį balsuoja, narius.
Kaip apskaičiuojamas sąrašo gautų mandatų skaičius?
Tam, kad galėtų pretenduoti į vietą ar vietas Europos parlamente, sąrašas pirmiausia turės surinkti bent 5 proc. į rinkimus atėjusių rinkėjų balsų.
Pavyzdžiui, 2014 m. EP rinkimuose dalyvavo 1211 279 rinkėjai – 47,5 proc. nuo visų rinkimo teisę turinčių piliečių.
5 proc. nuo šio skaičiaus yra 60 564, tad sąrašai, norėdami pretenduoti į vietą EP, turėjo sulaukti bent 60 564 rinkėjų pasitikėjimo.
Kadangi dabar, kaip ir tuomet, rinkimai vyksta su II-uoju prezidento rinkimų turu, tikėtina, kad 5 proc. riba bus panaši ar netgi didesnė.
Tačiau vien to negana. Mandatai 5 proc. ribą peržengusiems kandidatų sąrašams bus paskirstyti taikant kvotų ir liekanų metodą.
Pirmiausia taikant šį metodą bus apskaičiuota kvota – tai yra, kiek balsų reikia vienam mandatui gauti. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gaus sąrašai, perkopę 5 proc. ribą, sumai, padalytai iš renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus.
Tuomet kiekvieno sąrašo gautų balsų skaičius bus padalintas iš gautos kvotos. Gautas sveikasis dalmuo bus mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o dalijimo liekanos bus naudojamos likusiems mandatams paskirstyti. Tuos likusius mandatus partijų sąrašai išsidalins pagal liekanos dydį.
Turbūt skamba painiai, tad pamėginkime panagrinėti konkretų pavyzdį. 2014 m. EP rinkimuose 5 proc. ribą peržengė, tad mandatus skirstant dalyvavo iš viso 7 sąrašai.
Jie drauge gavo 1 063 650 balsus. Lietuvoje 2014 m., kaip ir šiemet, buvo renkama 11 EP narių. Tad mandatų skirstymo kvota buvo 96 696.
Daugiausia balsų 2014 m. rinkimuose gavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – 199 393. Padalinus šią sumą iš mandatų kvotos, buvo gautas skaičius 2,06. Tai reiškė, kad TS-LKD pagal kvotą teko du mandatai.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) gavo 197 477 balsus, padalinus šią sumą iš mandatų kvotos, gautas skaičius 2,04. Tad LSDP irgi teko du mandatai. Liberalų sąjūdis (LRLS) gavo 189 373 balsus; padalinus šią sumą iš kvotos, gautas skaičius 1,95, tad LRLS teko vienas mandatas.
„Tvarka ir teisingumas“ (TT) gavo 163 049 balsus – padalinus šią sumą iš kvotos, gautas skaičius 1,68, tad pagal kvotą TT teko vienas mandatas. Darbo partija gavo 146 607 balsus, padalinus šią sumą iš kvotos, gautas skaičius 1,52, tad pagal kvotą jiems irgi teko vienas mandatas.
Už du sąrašus – „Valdemaro Tomaševskio bloką“ ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungą (LVŽS) – balsavo mažiau rinkėjų negu mandatų skirstymo kvota, atitinkamai 92 108 ir 75 643. Padalinus šias sumas iš kvotos, gauta atitinkamai 0,95 ir 0,78, tad pagal kvotas šie sąrašai nė vieno mandato negavo.
Taip pagal kvotas buvo paskirstyti 7 mandatai: po du TS-LKD ir LSDP, po vieną DP, TT ir LRLS. Dar 4 mandatai liko nepaskirstyti.
Šie mandatai tuomet buvo paskirstyti pagal aukščiau įvykdytų dalybos veiksmų liekanas. Po vieną mandatą gavo keturi sąrašai, kurių dalijimo liekanos buvo didžiausios – „Valdemaro Tomaševskio blokas“, Liberalų sąjūdis, LVŽS ir TT.
Tad, viską apibendrinus, paaiškėjo, kad TS-LKD, LSDP, LRLS ir TT gavo po du mandatus, DP, LVŽS ir „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – po vieną.
Remiantis tokia pačia sistema, partijų gautų mandatų skaičius bus apskaičiuojamas ir šiemet.
Kaip jau galbūt pastebėjote, teoriškai įmanoma situacija, kuomet partija, net ir peržengusi 5 proc. ribą, negauna nė vieno mandato. Taip galėtų nutikti tokiu atveju, jei 5 proc. ribą peržengtų daug sąrašų – 10 ar daugiau.
O kaip su pirmumo balsais?
Pasirinkęs sąrašą, rinkėjas, jei nors, galės skirti ir pirmumo balsus. Iš viso jis galės skirti penkis pirmumo balsus jo pasirinktame sąraše esantiems kandidatams.
Į Europos Parlamentą patenka tie rinkimų slenkstį peržengusių sąrašų kandidatai, kurie surenka daugiausia pirmumo balsų.
Kitaip tariant, jei sąrašas gaus 1 vietą Europos parlamente, o kandidatas, įrašytas sąraše 2-uoju numeriu, gaus daugiau pirmumo balsų negu 1-uoju numeriu įrašytas kandidatas, būtent sąraše 2-uoju numeriu įrašytas kandidatas ir taps vieninteliu sąrašo atstovu Europos parlamente.
Dažniausiai Lietuvos rinkėjai pirmumo balsus skiria sąrašo lyderiams, tačiau sąrašuose suskaičiavus pirmumo balsus pasitaiko ir pokyčių. Po 2014 m. EP rinkimų trys kandidatai, kurie remiantis partijų sudarytais sąrašais būtų patekę į EP, rinkėjų buvo nureitinguoti ir į EP nepateko.
Pavyzdžiui, LRLS sąraše pirmu numeriu buvo įrašytas Gintaras Steponavičius, tačiau suskaičiavus pirmumo balsus paaiškėjo, kad jis liko tik ketvirtas. Tad, nors partija gavo du mandatus, G.Steponavičius į EP nepateko. Užtat į EP pateko Petras Auštrevičius, priešrinkiminiame sąraše buvęs trečias.
Panašiai buvo ir „tvarkiečiui“ Juozui Imbrasui. Nors „tvarkiečių“ sąraše jis buvo antras, rinkėjai jį nureitingavo į ketvirtą vietą, o į antrą vietą iškėlė Valentiną Mazuronį.
TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis, prieš rinkimus sąraše įrašytas trečias, rinkėjų valia buvo pakeltas į pirmą TS-LKD sąrašo vietą. Užtat Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kuri sąraše buvo antroji, buvo nureitinguota į ketvirtą vietą ir į EP nepateko.
Kas yra kandidatai? Už kokias partijas ir komitetus galėsiu balsuoti?
Savo kandidatų į EP narius sąrašus iškėlė šios partijos: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos centro partija, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis ir partija „Tvarka ir teisingumas“.
Taip pat kandidatų sąrašus iškėlė šie komitetai: „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“, „Lemiamas šuolis“, „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“, Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę“ ir „Aušros Maldeikienės traukinys“. Be to, rinkimuose dalyvauja „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija.
Su kiekvienos partijos kandidatų sąrašu susipažinti galite čia.
Iš viso rinkimuose dalyvauja 301 kandidatas. Tad į vieną vietą pretenduoja daugiau negu 10 kandidatų.
Perrinkimo siekia 9 dabartiniai europarlamentarai – rinkimuose nebedalyvauja tik Algirdas Saudargas ir Zigmantas Balčytis.
Kur galima balsuoti? Ar rinkimų dieną privalau balsuoti savo apylinkėje?
Rinkimų dieną – sekmadienį – balsuoti galima ne tik apylinkėje, kuriai esate priskirtas pagal gyvenamąją vietą, bet ir kitose apylinkėse.
Tačiau taip galima daryti tik tokiu atveju, jei abi apylinkės – ta, kuriai esate priskirtas ir ta, kurioje norite balsuoti – rinkimų dieną bus prisijungusios prie Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Tik taip galima užtikrinti, kad rinkėjas balsuos tik vieną kartą.
Balsuoti sekmadienį bus galima nuo 7 iki 20 valandos. Sužinoti, kuriai apylinkei esate priskirtas, galite čia.
Rinkimuose balsuoti galima ir išankstinio balsavimo metu bet kurioje Lietuvos savivaldybėje. Išankstinis balsavimas vyksta iki penktadienio. Jo metu kasdien balsuoti galima nuo 8 iki 20 valandos.
Balsuoti gali visi Lietuvos ir kitų ES šalių piliečiai, sulaukę 18 metų. Norėdami balsuoti turėsite pateikti savo pasą arba tapatybės kortelę.
Kiek narių iš viso yra Europos parlamente?
Europos parlamente iš viso yra 751 narys. Jokia ES narė Europos parlamente negali turėti mažiau negu 6-ių ir daugiau negu 96-ių atstovų. Daugiausia – 96 – turi Vokietija.
Vietų paskirstymo tvarka yra nustatyta Europos Sąjungos sutartyse. Šalys, kurių gyventojų skaičius didesnis, turi daugiau vietų nei šalys, kuriose jų mažiau, tačiau pastarosios turi daugiau vietų nei joms būtų skirta tuo atveju, jei būtų griežtai laikomasi proporcingumo principo.
Šiuose rinkimuose kol kas dar dalyvauja ir Jungtinė Karalystė, kuriai EP priklauso 73 vietos. Įvykus „Brexit“, dalis Jungtinei Karalystei priklausančių vietų – iš viso 27 – bus perskirstytos kitoms Europos šalims, likę 46 mandatai bus laikomi rezerve, jei ateityje į ES įstotų naujų narių. Tad EP narių skaičius sumažės iki 705.
Ar rinkimai tą pačią dieną vyks visose valstybėse?
Ne. Nors daugumoje valstybių rinkimai vyks gegužės 26 d., keliose valstybėse rinkimai vyks anksčiau – gegužės 23, 24 arba 25 d. Žemėlapį, rodantį, kada kokioje valstybėje vyks rinkimai, rasite čia: http://www.europarl.europa.eu/at-your-service/lt/be-heard/elections
Kas vyks po rinkimų?
Nuo gegužės 27 d. naujai išrinkti europarlamentarai pradės derybas dėl politinių EP frakcijų formavimo. Frakciją turi sudaryti mažiausiai 25 nariai iš bent ketvirtadalio ES valstybių. Apie savo sudėtį politinės frakcijos privalės informuoti iki birželio 24 d.
2014-2019 m. Europos parlamento kadencijos pabaigos metu Europos parlamente buvo tokios frakcijos:
Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija (Lietuvos atstovai – Algirdas Saudargas, Laima Liucija Andrikienė, Antanas Guoga)
Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija (Lietuvos atstovai – Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė)
Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija (Lietuvos atstovas – Valdemaras Tomaševskis)
Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija (Lietuvos atstovai – Viktoras Uspaskichas, Valentinas Mazuronis, Petras Auštrevičius)
Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas (Lietuvos atstovas – Bronis Ropė)
Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcija (Lietuvos atstovas – Rolandas Paksas)
Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija/Šiaurės šalių žalieji kairieji
Tautų ir laisvės Europos frakcija.
Tikėtina, kad didžioji dalis frakcijų po rinkimų išliks, tačiau gali atsirasti ir naujų frakcijų.
Liepos 2 d. prasidės devintoji Parlamento kadencija ir EP nariai susirinks pirmajame posėdyje Strasbūre. EP nariai išrinks pirmininką, 14 pirmininko pavaduotojų ir 5 kvestorius. Jie priims sprendimą dėl Parlamento nuolatinių komitetų skaičiaus ir sudėties.
EP nariai renkami penkeriems metams.
