Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

EXPRA: Užstato už tuščias pakuotes sistema neturės laukiamo efekto

Tarpukario laikotarpio alaus buteliai
„Volfas Engelman“ nuotr. / Tara
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvoje planuojama įvesti privaloma užstato sistema daliai pakuočių atliekų šiukšlinimo problemos neišspręs, kainuos brangiai ir bus nepatogi vartotojui įspėja Briuselyje įsikūręs aljansas EXPRA, vienijantis gamintojų atsakomybės principu veikiančias Europos valstybių organizacijas.

„Užstato sistema dažnai įdiegiama tikintis, kad tai sumažins šiukšlinimą, turės teigiamą efektą aplinkai ir pakeis požiūrį į atliekų perdirbimą. Tačiau šios viltys retai kada tampa realybe; vietoj to užstato sistema sukuria netikėtas pasekmes“, – sakoma EXPRA vykdančiojo direktoriaus Joachim Quoden laiške, kuris praėjusią savaitę buvo išsiųstas Seimo frakcijų lyderiams, ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui ir Aplinkos ministerijos vadovybei.

Iš 28 Europos Sąjungos valstybių tik 5 yra įdiegta užstato sistema. Pastaraisiais metais po ekspertų vertinimų planų diegti užstato sistemas atsisakė Ispanija ir Airija.

Sistema turi būti kuo paprastesnė

EXPRA vadovas pabrėžia, kad pakuočių atliekų tvarkymo sistemos privalo būti kuo paprastesnės ir palankesnės visuomenei. „Užstato sistema yra žingsnis priešinga kryptimi, nes vartotojai verčiami nešti priduoti pakuotes ir patiria išlaidas, kurių negali įtakoti“, – sako J. Quoden.

Užstato sistema, lyginant su konteinerine, yra brangesnė. Pavyzdžiui, mokestis už metalinės skardinės perdirbimą užstato sistemoje yra ženkliai aukštesnis nei konteinerinėje.

Antra užstato sistemos problema, pasak EXPRA vykdančiojo direktoriaus, yra jos brangumas. „Užstato sistema, lyginant su konteinerine, yra brangesnė. Pavyzdžiui, mokestis už metalinės skardinės perdirbimą užstato sistemoje yra ženkliai aukštesnis nei konteinerinėje. Kainą įtakoja dideli administraciniai kaštai. Be to, praplėsta užstato sistema turės neigiamą poveikį jau egzistuojančioms gamintojų atsakomybės pagrindu veikiančioms sistemoms. Jos, pavyzdžiui, gali būti  priverstos didinti likusių pakuočių atliekų tvarkymo mokesčius“, – teigia J. Quoden.

EXPRA vertinimu, užstato sistema iš esmės nesprendžia ir šiukšlinimo problemos, nes gėrimų pakuotės sudaro tik nedidelę dalį visų pakuočių atliekų. Privaloma užstato sistema gali turėti net priešingą efektą, nes išmestų pakuočių konteineriuose ieškantys žmonės gali išversti visas šiukšles rinkdami pakuotes, kurias pridavę galėtų užsidirbti.

„Šiukšlinimo problemai spręsti reikia griežtų įstatymų ir jų aktyvaus įgyvendinimo, taip pat informuoti žmones apie neigiamą šiukšlinimo poveikį. Gamintojų atsakomybė principu veikiančios organizacijos tam skiria itin didelį dėmesį“, – sako EXPRA generalinis direktorius.

„Mes siūlome iš naujo įvertinti siūlomas Pakuočių įstatymo pataisas, atsižvelgiant į tai, kokį poveikį jos turės visai pakuočių rūšiavimo ir perdirbimo sistemai, šiukšlinimo problemos sprendimui, vartotojams bei įstatymo pataisų atitikimą ES teisės reikalavimams“, – teigia J. Quoden.

Siūlo plėtoti konteinerinę pakuočių atliekų rūšiavimo sistemą

Planuojama, kad artimiausius metus į konteinerinės sistemos plėtrą bus investuota 80 milijonų litų.

„Iš esmės konteinerinė pakuočių atliekų rūšiavimo sistema Lietuvoje tik pradeda funkcionuoti. Pernai buvo sudarytos sutartys su savivaldybėmis ir atliekų perdirbėjais, privačias valdas pasiekė pirmieji atliekų rūšiavimui skirti konteineriai ir šis procesas vis spartėja. Planuojama, kad artimiausius metus į konteinerinės sistemos plėtrą bus investuota 80 milijonų litų. Numatoma, kad 30 milijonų litų tam skirs gamintojų ir importuotojų organizacijos, tiek pat bus pridėta iš ES fondų, o dar 20 mln. litų iš Lietuvos Aplinkos apsaugos investicijų fondo“, – skaičiuoja VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius K. Pocius.

Pasak VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinio direktoriaus, svarbiausias valstybės tikslas šiandien turėtų būti sukurti sąlygas, kad konteinerinė sistema galėtų sėkmingai funkcionuoti. Tam reikia ne tik aprūpinti gyventojus konteineriais, bet ir numatyti papildomas ekonomines skatinimo priemones, sukurti sistemą, kai rinkliavos už atliekas dydis priklausytų nuo jų išmetamo kiekio arba rūšiuojantys atliekas už jas mokėtų mažiau.  

„Būtina iš naujo apsvarstyti teisinę bazę ir patikslinti, kaip gamintojų atsakomybę realizuojančios organizacijos – tokios kaip „Žaliasis taškas“ – turi bendradarbiauti ir padėti savivaldybėms įgyvendinti pakuočių atliekų surinkimą. Kaip užtikrinti, kad visoms gamintojų atsakomybės organizacijoms būtų vienodos sąlygos bei jos finansiškai lygiomis dalimis prisidėtų prie konteinerinės sistemos vystymo ir gyventojų švietimo“, – sako K. Pocius.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min