-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 02 06 /10:10

Ežerėlio kanaluose pastebėtas žalias vanduo: aplinkosaugininkus tyrimas nuvedė į „Kauno energiją“

Ežerėlio mieste ir vėl pastebėtas keistos spalvos vanduo. Pernai dėl taršos kalta pripažinta UAB „Vinapack“, kurios akcininkas – Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas. Tad kai šiemet istorija pasikartojo, visų akys vėl nukrypo šios įmonės link. Vis dėlto, šįkart „žalią“ skystį į gamtą nuleido „Kauno energija“. Bendrovė ramina, kad tai – tik vanduo ir maistiniai dažai.
Ežerėlio gyventojų susirūpinimą sukėlė žaliai nusidažęs vanduo
Ežerėlio gyventojų susirūpinimą sukėlė žaliai nusidažęs vanduo / Skaitytojo nuotr.

Pernai gegužę į 15min kreipėsi Ežerėlio miesto Kauno rajone gyventojas, papasakojęs, kad prieš penkmetį miestelyje pradėjusi veikti kiaušinių padėklus gaminanti „Vinapack“ gamybines atliekas, chemikalus leidžia į lietaus nuotekų sistemą, kuria visas tas „gėris“ atsiranda netoliese esančiame miško griovyje ir durpyno nusausinimo kanalais vėliau nukeliauja į Nemuną. Iš daugybės Ežerėlio kanaluose gyvenusių bebrų, anot jo, neliko nė vieno, baimintasi, kad dėl tokios taršos gali būti užteršti ir netoliese esantys geriamojo vandens gręžiniai.

15min skaitytojo nuotr./Užterštas vandens kanalas Ežerėlyje
15min skaitytojo nuotr./Užterštas vandens kanalas Ežerėlyje

Dėl melioracijos griovyje aptiktų nuotekų pradėtas tyrimas. Tyrimų protokoluose fiksuoti ribinių verčių viršijimai, todėl įmonės „Vinapack“ atsakingam darbuotojui surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Ruoštasi paskaičiuoti gamtai padarytą žalą, surašyti protokolą pačiam juridiniam asmeniui bei teikti pasiūlymą Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA), kad būtų peržiūrėtas ir pakoreguotas „Vinapack“ taršos leidimas. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) taip pat surašė privalomą nurodymą pašalinti iš „Vinapack“ teritorijos į gamtinę aplinką patekusias nevalytas gamybines nuotekas.

Jau tuomet paaiškėjo, kad tiek pati įmonė, tiek atsakingi jos darbuotojai aplinkosaugininkų buvo bausti ir anksčiau.

Pats įmonės akcininkas V.Šiliauskas, einantis ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, pernai pavasarį 15min pripažino, kad įmonėje įvyko nedidelė avarija, kai dėl darbuotojo kaltės į vandens surinkimo sistemą patekusios medžiagos išsiliejo į kanalą. Pašnekovas pabrėžė, kad gamybos procese jokie chemikalai ar toksinės medžiagos nenaudojamos, todėl gyventojams nėra priežasties nerimauti. Anot jo, kiaušinių dėžutės dažomos nekenksmingais, maisto pramonei skirtais dažais. Bendrovės atstovai kaltino „Giraitės vandenis“ dėl neleidimo prisijungti prie bendrovės nuotekų valymo sistemos.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vilius Šiliauskas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vilius Šiliauskas

Vėl pasirodė žalias vanduo

Šių metų sausio 20 dieną feisbuke ėmė sklisti informacija apie naują taršą Ežerėlio melioracijos grioviuose. Gyventojų nuotraukose užfiksuotas žalias skystis, žmonės prabilo apie smarvę, sklindančią nuo kanalų.

Skaitytojo nuotr./Ežerėlio gyventojų susirūpinimą sukėlė žaliai nusidažęs vanduo
Skaitytojo nuotr./Ežerėlio gyventojų susirūpinimą sukėlė žaliai nusidažęs vanduo

Vėl visų akys nukrypo į „Vinapack“, tačiau 15min žurnalistei kreipusis į Aplinkos apsaugos departamentą paaiškėjo, kad šįkart tarša pasklido ne iš šios bendrovės, o šalia veikiančios AB „Kauno energija“.

„Pranešimas apie galimą taršą iš seniūnijos buvo gautas sausio 20 dieną. Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad žalias vanduo į aplinką pateko iš šalia bendrovės „Vinapack“ esančios katilinės dėl įvykusios termofikacinio vandens trasos avarijos. Minėtos nuotekos aplinkai nepavojingos – tai švarus vanduo, nusidažęs maistiniais dažais“, – teigė Ieva Krikštopaitytė, Aplinkos apsaugos departamento viešųjų ryšių specialistė.

Minėtos nuotekos aplinkai nepavojingos – tai švarus vanduo, nusidažęs maistiniais dažais.

Pasak jos, išleistas kiekis neviršijo įmonės „Kauno energija“ turimame taršos leidime numatyto išleisti nuotekų kiekio. Poveikio priemonės, specialistės teigimu, būtų taikomos, jei būtų nustatyta, kad buvo viršytas taršos leidime numatytas išleisti momentinis teršalų kiekis. Tai galima bus įvertinti gavus vandens mėginių tyrimo rezultatus. Šiuo metu jie dar nėra gauti.

„Kauno energija“: žalias skystis – tiesiog vanduo

„Kauno energijos“ Komunikacijos skyriaus projektų vadovas Ūdrys Staselka 15min patikino, kad išleistas žalios spalvos skystis yra vanduo.

„Jei tiksliau, – termofikacinis vanduo, kuris cirkuliuoja visų mūsų šildymo sistemose. Kad nebūtų supainiotas su geriamuoju vandeniu, jis specialiai nudažomas fluoresceinu – žalios spalvos maistiniais dažais, kurie yra nekenksmingi nei žmogaus sveikatai, nei aplinkai. Kasmet švenčiamos ir pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai populiarėjančios šventės – Šv. Patriko dienos metu šiais dažais nudažoma visa Vilnelės upė“, – tikino „Kauno energijos“ atstovas.

Pasak jo, sausio 15 dieną būtent toks termofikacinis vanduo buvo išleistas iš Ežerėlio katilinės katilo, pastebėjus jame vieno iš vamzdžių trūkį. Norint jį suremontuoti, išleisti iš katilo vandenį buvo būtina.

Iš viso į nuotekų tinklą, bendrovės teigimu, išleista apie 24 kub. metrų termofikacinio vandens, o įmonei išduotame taršos leidime leidžiama išleisti iki 41,09 kub. metrų per parą.

„Atkreiptinas dėmesys, kad kalbame apie vienkartinį vandens išleidimo atvejį, o ne „per parą““, – pabrėžė Ū.Staselka.

Anot jo, sausio 20 dieną po gauto skundo Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai atliko aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymo neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad termofikacinio vandens nuotekų išleidimas į gamtinę aplinką iš Ežerėlio katilinės įrenginių atitinka įmonei išduoto taršos leidimo nuostatas, o apie su nuotekomis išleidžiamų teršalų atitikimą nustatytoms ribinėms vertėms bus sprendžiama gavus laboratorinių tyrimų duomenis.

„Termofikacinis vanduo dar būna nudrenuojamas, t. y. išleidžiamas į nuotėkų tinklus daugiabučiuose namuose, kai gyventojai sumano pasikeisti radiatorius arba kai, pasibaigus šildymo sezonui, būna plaunamos šildymo sistemos. Tai yra normalu ir numatyta teisės aktais. Pagal galiojančius teisės aktus pastatų šildymo sistemos turi būti plaunamos ne rečiau kaip kartą per ketverius metus. Šį darbą atlieka pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčios įmonės arba asmenys. Šilumos tiekimo įmonės šių darbų nevykdo“, – paaiškino „Kauno energijos“ atstovas.

Žala vis dar tikslinama

AAD specialistė I.Krikštopaitytė atsakė į 15min klausimus ir apie tai, kuo baigėsi pernai vykdyti „Vinapack“ patikrinimai. Ar bendrovė įvykdė privalomąjį nurodymą, kokia žala buvo paskaičiuota gamtai ir ar skirtos baudos pačiam juridiniam asmeniui. Klausta ir to, ar per tą laiką tarša nepasikartojo.

„2019 balandį, atlikus neplaninį patikrinimą, nustatyta, kad iš „Vinapack“ dėl įvykusios avarijos nuotekų sistemoje per „Kauno energijos“ teritorijoje esančius lietaus nuotekų tinklus į melioracijos griovį pateko žalsvos spalvos nuotekos. Dėl melioracijos griovyje esančių nuotekų duotas privalomas nurodymas pašalinti iš „Vinapack“ teritorijos į gamtinę aplinką, tai yra į melioracijos griovį, patekusias nevalytas gamybines nuotekas. Įmonės atsakingam darbuotojui surašytas administracinių nusižengimų protokolas – skirta 85 eurų bauda. Paskaičiuota aplinkai padaryta žala, kuri šiuo metu yra tikslinama“, – teigė I.Krikštopaitytė.

2019 metų birželį, anot jos, už duoto privalomojo nurodymo nevykdymą laiku atsakingam įmonės darbuotojui surašytas administracinių nusižengimų protokolas, skirta 150 eurų nuobauda ir įteiktas pakartotinis privalomasis nurodymas pašalinti į gamtinę aplinką patekusias nevalytas gamybines nuotekas. Už pakartotinio nurodymo nevykdymą surašytas administracinių nusižengimų protokolas, sprendimą priėmė Kauno apylinkės teismas. Šiuo metu, departamento turimais duomenimis, privalomasis nurodymas yra įvykdytas.

2019 metų gegužę atliktas pakartotinis neplaninis patikrinimas. Įmonei „Vinapack“ surašyti privalomieji nurodymai: nedelsiant nutraukti taršą į gamtinę aplinką (pamiškės griovį) ir užtikrinti gamybinių nuotekų nepatekimą į pamiškės griovį per „Kauno energijos“ valdomus nuotekų tinklus. Už neteisėtą teršalų išmetimą į vandenį įmonei taikyta ekonominė sankcija, bet galutinis sprendimas dėl jos nėra priimtas.

Taip pat už informacijos apie aplinkos būklę ar gamtos išteklių naudojimą nepateikimą teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat šios informacijos nuslėpimą arba iškraipymą, taikyta administracinė atsakomybė – atsakingam įmonės asmeniui teko sumokėti 75 eurus. Privalomuosius nurodymus įmonė įvykdė.

Apie atliktą patikrinimą ir nustatytus pažeidimus departamentas 2019 metų gegužės 13 dieną ir gegužės 28 dieną raštu informavo Aplinkos apsaugos agentūrą, kad būtų peržiūrėtas „Vinapack“ taršos leidimas. 2019 metų gegužės 30 dieną pakartotinai departamentas kreipėsi į agentūrą dėl įmonėje pasikartojančių avarijų ir gedimų su prašymu įvertinti, ar įrenginio, kuriam išduotas taršos leidimas, naudojamos technologijos, jų pajėgumai, juose vykdoma veikla, naudojamos medžiagos, išmetamų (išleidžiamų) teršalų šaltiniai atitinka kriterijus, taikomus vykdomai veiklai, kuri gali sukelti aplinkos teršimą ir (arba) kitokias pasekmes ar poveikį aplinkai.

Aplinkos apsaugos agentūra, gavusi AAD raštą dėl galimo leidimo sąlygų pažeidimo, peržiūrėjo „Vinapack“ taršos leidimo sąlygas, tačiau įmonei išduotame taršos leidime nėra numatytos specialiosios dalies „Nuotekų tvarkymas ir išleidimas“, t. y. nuotekų tvarkymo ir išleidimo sąlygos nenustatytos. Kadangi nuotekų tvarkymo ir išleidimo sąlygos nenustatytos, tai leidimo sąlygų pažeidimo, kaip 15min teigė agentūros atstovė ryšiams su visuomene Lina Gaidžiūnaitė, negalėjo būti, nebent įmonės veikla atitiktų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 1 dalyje nurodytus kriterijus.

„Vadovaujantis vienu iš tose taisyklėse numatytų reikalavimų, taršos leidimo dalis, susijusi su nuotekų tvarkymu ir išleidimu, reikalinga, kai išleidžiama (planuojama išleisti) į gamtinę aplinką (paviršinius vandens telkiniu, filtravimo įrenginius, tręšimo laukus ir kt.) 5 kub. m per parą ir daugiau buities, gamybinių ir kt. (išskyrus paviršines) nuotekų“, – paaiškino L.Gaidžiūnaitė.

Anot jos, 2019 m. vasario 20 d. buvo pakeistas „Vinapack“ išduotas taršos leidimas, tačiau tik dėl taršos leidimo dalies, susijusios su aplinkos oro taršos valdymu. Remiantis įmonės paraiškoje pateikta informacija, vanduo įmonei tiekiamas iš centralizuotų tinklų. Tiekėjas – UAB „Giraitės vandenys“. Metinis sunaudotas vandens kiekis – 1 000 kub. m, nuotekų kiekis – apie 4 kub. m per parą, todėl, vadovaujantis taisyklėmis, nuotekų tvarkymo ir išleidimo sąlygos nėra nustatomos.

Aplinkos apsaugos agentūra nėra gavusi informacijos iš „Vinapack“ apie veiklos pasikeitimus, kurie leistų įvertinti ir nustatyti privalomas nuotekų tvarkymo ir išleidimo sąlygas.

„Šių metų sausio 13 dieną buvo atliktas „Vinapack“ neplaninis patikrinimas, aplinkos teršimo nuotekomis neužfiksuota. Šiuo metu gamybinės nuotekos kaupiamos įmonės teritorijoje įrengtoje antžeminėje talpoje, iš kurios yra išsiurbiamos ir išvežamos nuotekų tvarkytojui – į UAB „Kauno vandenys“ nuotekų valyklą“, – informavo I.Krikštopaitytė.

Apie tai, kad gamybinės nuotekos kaupiamos įmonės teritorijoje, įmonė AAD informavo pernai metų birželio 7 dieną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius