-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2017 07 15

Žalgirio mūšio mitai ir tiesa: ar Vytautas išties apgavo kryžiuočius?

Legendinis Vytauto atsitraukimas, Žalgirio mūšio metu apgavęs kryžiuočius, nėra tik lietuvių vėliau sumąstyta pasaka: toks klaidinantis manevras išties įvyko ir greičiausiai buvo suplanuotas iš anksto. Tuo tarpu Jogaila prieš Žalgirio mūšį ilgai delsė ir meldėsi ne todėl, kad bijojo, o todėl, kad laukė, kol kariams į akis nustos šviesti saulė.
Žalgirio mūšis
Žalgirio mūšis / Wikipedia.org nuotr.

Šiuos ir kitus įdomius faktus 15min atskleidė istorikas, Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas. Su juo 15min 2017 m. kalbėjosi apie Žalgirio mūšio priežastis, priešistorę, eigą ir pasekmes tuometinei Lietuvai.

Taip pat kviečiame pasitikrinti jėgas teste, ar atsakysite 10 klausimų apie Žalgirio mūšį.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./ Rimvydas Petrauskas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./ Rimvydas Petrauskas

– Kodėl Lietuva ir Lenkija taip nesutarė su Kryžiuočių ordinu, kad teko aiškintis jėga mūšio lauke? Kokios buvo pagrindinės Žalgirio mūšio priežastys?

– Apskritai konfliktas tarp Lietuvos, Lenkijos ir Vokiečių ordino buvo ilgalaikis. Iš esmės jis prasidėjo dar XIII a. pabaigoje, kuomet ordinas, galutinai įveikęs prūsų sukilimą, iš abiejų pusių priėjo prie Lietuvos sienos. Konfliktas truko daugiau negu šimtmetį ir didele dalimi lėmė to meto Lietuvos istoriją.

Aišku, tai nebuvo toks karas, kuriam abi pusės atiduoda visas savo jėgas. Nepamirškime, kad Lietuva tada stipriai pasistūmėjo į Rytus, tapdama išties didele valstybe.

Bet kuriuo atveju, XIV a. buvo karų su Ordinu laikotarpis. Priežasčių tam buvo daug. Visų pirma, Ordinas ilgai naudojosi tuo, kad Lietuva buvo pagoniškas kraštas. Tai Ordinui leido pasikviesti didelius skaičius Europos kilmingųjų.

Bet karas visada turėjo ir teritorinį aspektą, susijusį pirmiausia su Žemaitija. Žemaitija buvo kraštas, kuris skyrė dvi Ordino dalis – Livoniją ir prūsiškąją dalį. Vien teritoriškai žiūrint, Ordinui užimti šią teritoriją buvo svarbu.

Marienburgo (Malborko) pilyje saugoma kryžiuočių bombarda
Marienburgo (Malborko) pilyje saugoma kryžiuočių bombarda

XIV a. pabaigoje geopolitinė situacija regione po Lietuvos krikšto ir Lenkijos-Lietuvos unijos sudarymo iš esmės pasikeitė. Pagoniškos Lietuvos – objekto, prieš kurį buvo galima rengti kryžiaus žygius – nebeliko, ir Ordinas iš esmės neteko savo paskirties regione.

Ordinas ilgai bandė aiškinti, kad krikštas apsimestinis ir taip toliau, bet kuo toliau, tuo labiau tapo aišku, kad konfliktas kyla tarp kaimyninių krikščioniškų šalių. O Žemaitija buvo pagrindinis to konflikto objektas ir priežastis.

1398 m. Salyno sutartimi Vytautas, kuriam reikėjo gerų santykių su Ordinu, padovanojo Žemaitiją Ordinui visiems laikams. Šitą dovaną Jogaila vėliau patvirtino Racionžo sutartimi 1404 m. Tačiau Ordinas taip ir nesugebėjo įsitvirtinti Žemaitijoje. 1409 m. prasidėjo Vytauto remiamų žemaičių sukilimas ir Lietuva atgavo Žemaitiją. Visas šitas susidūrimas ir privedė prie 1409-1411 m. karo tarp Lenkijos-Lietuvos ir Ordino. To karo kulminacija ir buvo Žalgirio mūšis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius