Kaip vaistai patenka į aplinką?
Dalis farmacinių junginių į aplinką patenka per nuotekas – tai neišvengiama vaistų vartojimo pasekmė, nes net modernūs valymo įrenginiai nepašalina visų organinių mikroteršalų.
Kitas kelias – netinkamai išmetami vaistų likučiai. Neretai jie patenka į buitinių atliekų srautą ar išpilami į kriauklę. Sąvartynuose susidarantis filtratas gali migruoti į gruntinį vandenį, ypač jei vandeningi sluoksniai menkai apsaugoti. LGT primena, kad būtent kasdieniai pasirinkimai dažnai lemia mikrotaršą.
Farmaciniai junginiai laikomi naujos kartos organiniais teršalais. Anksčiau jie nebuvo laikomi reikšminga aplinkos problema, bet dabar jų aptinkama net nanogramų litre tikslumu.
Ką parodė tyrimai Lietuvoje?
Pastaraisiais metais LGT atlikti tyrimai apėmė 39 vietas – valstybinio monitoringo gręžinius, vandenvietes ir galimus taršos šaltinius, tokius kaip nuotekų valymo įrenginiai ar sąvartynai. Farmacinių junginių pėdsakų rasta viename natūraliame šaltinyje, keliose vandenvietėse ir šalia potencialių taškinių taršos objektų.
Dažniausiai aptiktas karbamazepinas – prieštraukulinis vaistas. Jo koncentracijos buvo itin mažos: vandenvietėse siekė vos 0,007–0,008 μg/l. Kiti aptikti junginiai – kontrastinė medžiaga diatrizoatas, benzotriazolas, ibuprofenas ir diklofenakas. Didžiausia koncentracija (0,45 μg/l) nustatyta tik šalia uždaryto sąvartyno esančiame monitoringo gręžinyje.
Svarbiausia – nė vienoje vandenvietėje nustatytos koncentracijos neviršijo siūlomų europinių ribinių verčių. Vis dėlto pats jų buvimas požeminiame vandenyje rodo ilgalaikės taršos riziką.
Kodėl požeminis vanduo jautrus?
Lietuvoje didžioji dalis geriamojo vandens išgaunama iš požeminių šaltinių, todėl jų apsauga svarbi strategiškai. Paviršiniai vandens telkiniai dažniausiai reaguoja į taršą greitai, bet požeminis vanduo kinta lėtai. Tai reiškia, kad taršos poveikis gali pasireikšti tik po metų ar net dešimtmečių.
Pažeidžiamiausias – pirmasis gruntinis vandeningas sluoksnis. Jei virš jo esančios vandensparinės nuogulos yra plonos ar su pertrūkiais, teršalai gali migruoti giliau.
LGT duomenimis, farmacinių junginių pėdsakų dažniausiai aptinkama urbanizuotose teritorijose ir vandenvietėse, kuriose anksčiau jau fiksuota tarša nitratais. Nitratai laikomi aiškiu žmogaus veiklos poveikio indikatoriumi, todėl jų buvimas leidžia įtarti ir kitų organinių teršalų migraciją.
Ar tai pavojinga žmogui?
Šiuo metu farmacinių junginių koncentracijos geriamajame vandenyje Lietuvoje nėra reglamentuojamos, bet Europos lygmeniu svarstoma nustatyti 2,5 μg/l ribinę vertę požeminiam vandeniui. Nustatytos koncentracijos šios ribos neviršija, todėl tiesioginio pavojaus žmogaus sveikatai nenustatyta.
Net labai mažos koncentracijos, veikiančios ilgą laiką, gali turėti ekologinių pasekmių.
Vis dėlto diskusija apie farmacinius junginius vandenyje nėra vien apie šiandieną. Mokslininkai kalba apie ilgalaikį poveikį ekosistemoms, galimą antibiotikų atsparumo plitimą ir kaupiamąjį poveikį organizmams. Net labai mažos koncentracijos, veikiančios ilgą laiką, gali turėti ekologinių pasekmių.
Prevencija prasideda ne laboratorijoje
Pirma prevencinė priemonė – atsakingas vaistų vartojimas. Be reikalo vartojami antibiotikai ir kiti medikamentai didina ne tik atsparumą, bet ir farmacinę apkrovą aplinkai. Kiekvienas nereikalingai suvartotas ar išmestas preparatas ilgainiui gali tapti vandens taršos dalimi.
Antra – tinkamas vaistų utilizavimas. Vaistinėse veikianti surinkimo sistema leidžia saugiai atsikratyti nepanaudotų preparatų. Išmetus juos į buitines atliekas ar nuotekas, teršalai pasklinda aplinkoje.
Trečia – infrastruktūros sprendimai. Nuotekų valymo technologijos Europoje sparčiai tobulėja: diegiamos pažangios oksidacijos ar sorbcijos sistemos, galinčios pašalinti mikroteršalus. Vis dėlto net pažangiausios technologijos neveiks, jei teršalai pateks nekontroliuojamai.
Kodėl svarbu kalbėti dabar?
Farmaciniai junginiai dažnai vadinami nematoma tarša. Jie nesukelia akivaizdžių ekologinių katastrofų ir dažnai aptinkami tik sudėtingomis analizėmis, todėl jų poveikis ilgai nepastebimas.
LGT tyrimai rodo, kad situacija dar valdoma – koncentracijos nedidelės, paplitimas fragmentiškas. Tai reiškia, kad laiku taikomos priemonės gali būti veiksmingos. Požeminis vanduo yra lėta sistema: kas į ją patenka šiandien, gali išlikti dešimtmečius.
Aplinkosauga prasideda nuo individualių pasirinkimų – kaip vartojame ir utilizuojame vaistus. Farmaciniai junginiai vandenyje primena paprastą dalyką: šiuolaikinė visuomenė gali būti ir sveika, ir atsakinga. Vis dėlto tam reikia įvertinti ne tik greitą naudą, bet ir ilgalaikes pasekmes – net jeigu jos kol kas matomos tik mikroskopu.
Projektas „Informavimas apie aplinkos taršos prevenciją ir kontrolę“.
Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos Tarnyba.
Projekto vykdytojas: Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Projektas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
