– Yra atliktas ne vienas tyrimas, ir kai kur jau viešai kalbama, kad Rusijos žvalgybos tarnybos steigia įmones, siekdamos apeiti sankcijas. Ar ši tendencija stebima ir Lietuvoje?
– Aš turbūt jokios paslapties neatskleisiu – apie tai jau kalbėjo ir žvalgybos institucijų vadovai. Suaktyvėjimas jaučiamas, gauname signalų ir mes, matome tam tikras indikacijas tiek bendradarbiaudami su žvalgybos institucijomis, tiek su užsienio partneriais. Kalbant apie finansinę žvalgybą – aktyvumas išaugo. Indikacijos rodo, kad Lietuvoje taip pat gali veikti tokie mechanizmai.
– Kaip veikia ši schema? Trumpai paaiškinkite.
Rusijos žvalgybos tarnyba steigia priedanginę įmonę, gal net kelias, skirtingose valstybėse, o pagrindinis tikslas – per šias įmones nukreipti dvigubos paskirties prekes į agresorės šalį.
– Kai kalbame apie tarptautinių sankcijų pažeidimus, modelis paprastas: žvalgybos tarnyba steigia priedanginę įmonę, gal net kelias, skirtingose valstybėse, tarp jų ir Europos Sąjungos šalyse. Pagrindinis tikslas – per šias įmones nukreipti dvigubos paskirties prekes į agresorės šalį stengiantis nuslėpti galutinį prekių gavėją.
– Vėliau dar plačiau aptarsime sankcijų klausimą. O dabar – ar politikai dažnai kišasi į jūsų veiklą? Juk jūsų tiriamieji objektai – didelės korporacijos, finansinės institucijos, verslai, dideli pinigai. Ar jaučiate spaudimą?
– Galiu pasakyti atvirai: niekada nesu patyręs jokio spaudimo. Netgi ne su intencija paveikti tyrimus, bet ir šiaip pasidomėti, kaip sekasi. Mano ankstesnėje veikloje buvo rezonansinių bylų, dabar – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje atliekame svarbius tyrimus, bet per visą laiką nė vienas politikas man neskambino.
– Bet spaudimą juk galima daryti ir per finansavimo mechanizmus?
– Visi suprantame, kad tai įmanoma.
