Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 12, 06:00

G.Kirkilas I.Šimonytei turi vieną priekaištą: premjerės situacija, švelniai tariant, komplikuota

Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės veiklą vertina pozityviai. Tačiau, ilgamečio politiko akimis, premjerė turėtų griežčiau vadovauti Vyriausybei ir ministrams, visur neprisiimti atsakomybės. Nors ministrai pridarė nemažai klaidų, kaip pastebi G.Kirkilas, I.Šimonytės situacija, tarkime, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atžvilgiu, komplikuota.
Gediminas Kirkilas Tik prenumeratoriams
Gediminas Kirkilas / Skirmanto Lisausko / 15min nuotr.

Dėl tranzito į Kaliningradą situacijos opozicijai planuojant rengti interpeliaciją G.Landsbergiui, svarstant ir apie energetikos ministro Dainiaus Kreivio atsakomybę dėl situacijos, susiklosčiusios elektros rinkoje, G.Kirkilas pirmiausia žvelgtų į pastarąjį Vyriausybės narį.

„Jeigu jau tikrai opozicija norėtų iš esmės rudenį parodyti savo jėgą, susivienijimą ir visa kita, aš galvočiau, kad pirmiausia reikėtų kritikuoti Energetikos ministeriją. Vis tiktai tai yra jos kaltė – kaip tą mes besuktume. Vyriausybė priėmė sprendimą, tai kas atsakingas? Mes įvedame gana radikalią reformą, liberalizavimą. Tiesą sakant, didelių prielaidų aš tam nematau.

Pirmas dalykas – dėl to, kad dabar yra energetikos krizė. Antras dalykas – kad dauguma tų tiekėjų, ypač „Perlas“, nėra jokie elektros generatoriai, gamintojai ar bent susiję su gamintojais. Tai jau iš karto reikėjo galvoti, kodėl šitas dalyvis čia yra“, – laidai „15/15“ sakė buvęs premjeras Gediminas Kirkilas.

Kitaip nei prieš buvusią krizę

– Panašu, kad laukia nelengvas ruduo ir žiema. Ar nėra kokių reminiscencijų su 2008-ųjų pabaiga?

– Priežastys tos krizės buvo kitokios, kaip jūs žinote gerai.

Aišku, infliacija yra panaši, šiek tiek net mažesnė buvo tuo metu. Tačiau tada pasaulinė bankų sistema buvo labai pripumpuota įvairių pinigų ir daug buvo įvairiausių machinacijų.

Kaip žinote, buvo klastojami VILIBOR ir kiti rodikliai.

Iš tikrųjų valstybė tuo metu nelabai ką galėjo padaryti. Juo labiau kad mes dar ir euro neturėjome.

Bet ta infliacija buvo iš tikrųjų. Man teko dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose susitikimuose. Pavyzdžiui, tuometinis britų premjeras pakvietė įvairių šalių kairiųjų premjerus ir aiškino, kad gali arba pas juos, arba JAV bankai „susprogti“, kaip jis tada sakė. Toks pavojus visą laiką buvo.

Kodėl mes tuo metu Lietuvoje nekalbėjome apie tai? Todėl kad apskritai mūsų bankinė situacija tuo metu nebuvo labai tvirta. Buvo baimė, kad žmonės puls ką nors atsiiminėti ir t.t.

Politikams visada labai sudėtingos išeitys.

– Dabar kaip situaciją matote?

– Dabar situacija, aišku, yra visiškai kita. Vis tiek nepaisant sunkmečio, tam tikro – jis tikrai artėja, Lietuva yra daug stipresnė.

123rf.com nuotr./Apleista gamykla
123rf.com nuotr./Apleista gamykla

Mes esame euro zonos nariai – tai vienas dalykas. Antras dalykas – infliacija šiek tiek ir padeda Vyriausybei. Kaip jūs žinote, biudžetas yra surenkamas. Vadinasi, galima tas papildomas lėšas panaudoti kompensacijoms. Šiuo atveju – energetikos kainų ar kitoms.

Tuo požiūriu visiškai kitokia situacija yra. Bet iššūkių yra labai daug.

Tuo metu karo nebuvo. Tuo metu Rusija buvo visiškai kitokia. Dabar ir karas, ir pandemija dar galų gale nesibaigia, ir taip toliau – daug krizių vienu metu.

Matyt, tiek Vyriausybei, tiek jos kritikams sunku net susigaudyti, kas čia pagrindinis klausimas, dėl kurio reikėtų ginčytis, oponuoti ir panašiai.

Aš taip matau dabartinę situaciją.

– Minėjote, kad situacija visai kitokia. Jūs su tuomečiu finansų ministru Rimantu Šadžiumi aiškinote, beveik iki paskutinio teigėte, kad ekonominės krizės nebus.

Panašiai, kad juodžiausio scenarijaus išvengsime, kalba ir dabartiniai ministrų kabineto nariai. Ar tikrai sutiktumėte, kad to juodžiausio scenarijaus nebus?

– Manau, kad tikrai nebus. Dar kartą sakau: tai, kas vyko, vyko už mūsų ribų, mes nevaldėme tos situacijos. Ir gąsdinti ar negąsdinti, ar sakyti, kad čia bus krizė – mes tarėmės ir su analitikais, ir t.t., – nieko neduoda, išskyrus galbūt kokią nors paniką.

Šiuo atveju yra kitokia situacija. Tiesiog reikia imtis priemonių. Įvairių. Pirmiausia, aišku, padėti gyventojams, kurie sunkiausiai verčiasi, pažeidžiamiausi yra.

Pavyzdžiui, dabar kad ir su liberalizacija, „Perlu“. Aišku, kad reikia kuo greičiau padėti žmonėms išsikapstyti iš ten.

Aš net stebiuosi, kodėl dabar nėra patarimų iš, sakysime, Energetikos ministerijos, kaip žmonėms elgtis. Jau nekalbant apie tai, kad mes žinome, jog ten yra daugiau kaimo gyventojai ir panašiai.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./„Perlas energija“
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./„Perlas energija“

Reikia programą sukurti, iš karto žmonėms padėti.

Man labai keista, kad nesikreipia Vyriausybė arba Energetikos ministerija į savivaldybes.

Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pasakė, kad niekas nesikreipė. Jau pačios savivaldybės sako, pasakykite, ką mums reikia daryti, mes padėsime, mes arčiau žmonių. Tai tą reikia daryti.

Dar kartą sakau: visiškai kitos priežastys šiuo metu, jau nekalbant apie tai, kad mes daugelį iššūkių galėsime atremti su Europos Sąjunga.

Kai kuriose situacijose, pavyzdžiui, dujų apsirūpinimu, mes net esame geresnėje padėtyje nei kai kurios didžiosios Europos Sąjungos valstybės.

Turime ir pliusų, bet turime ir minusų. Jeigu bus tiktai ginčijamasi ir nepriimami sprendimai – čia bus blogiausia situacija.

– Kokių priemonių Vyriausybė ar Seimas, ar bendrai in corpore turėtų imtis, kad iš tiesų padėtų gyventojams išgyventi didžiulį kainų augimo laikotarpį?

– Šiek tiek energetiką minėjau. Kaip jūs žinote, yra kompensacijos tam tikros numatytos daliai tų kainų. Bet matome, kad kainos bus didesnės ir pirmiausia čia dar padidinti tas kompensacijas. Juo labiau kad kiekiai čia nėra dideli, nes daugiausia tai buitiniams vartotojams. Tiesa, ir pramonė taip pat yra klausimas.

Kitas dalykas – kainos. Reikia iš tikrųjų, kad Seimas apsispręstų. Nes dabar aš nematau realios diskusijos dėl, sakysime, įvairių mokesčių lengvatų.

Apskritai lyg ir buvo pažadėta mokesčių reforma – niekas nežino, kokia ji bus.

Tai Seimas turi sutarti, galų gale ir su opozicija aptarti, ar reikia kai kurių mokestinių lengvatų. Gal nereikia.

Aš galvočiau, kad reikėtų jau kai kurių, nes maisto produktų kainos akivaizdžiai kyla labai sparčiai.

Šiuo požiūriu reikėtų daugiau sutarimo, mažiau „mes pasakėme kažkada, čia niekas nieko nedarė“.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Dainius Kreivys
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Dainius Kreivys

Grįžtant prie „Perlo“ – jeigu politikai, sakysime, energetikos ministras arba Seimo nariai, kažkurie komitetai – Ekonomikos komitetas, kuris atsakingas, stebėtų, ką sako specialistai.

Pavyzdžiui, Raimundas Kuodis. Juk R.Kuodis prieš pat pradėtą liberalizacijos trečiąjį etapą, gerokai prieš kelis mėnesius, pasakė, kas tai yra.

Ir nekreipti dėmesio į tokį ekspertą, kuris yra dar ir centrinio banko vadovo pavaduotojas, man tai labai keista.

– Pone Kirkilai, jūs irgi nelabai kreipėte dėmesį į R.Kuodį, kai buvo kuriamas „Leo LT“.

– Aš kaip tik priimdavau. Jis visą laiką dalyvavo Vyriausybės posėdžiuose.

– Na, taip, bet į jo kritiką neatsižvelgėte.

– Į daug ką atsižvelgėme. Ne į viską, aišku, atsižvelgėme.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Raimundas Kuodis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Raimundas Kuodis

Ko siekia opozicija?

– Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, taip pat energetikos ministrui Dainiui Kreiviui grasoma interpeliacijomis.

– Simonui Gentvilui.

– Bet šie du tokie kol kas „karščiausi“. Kaip vertinate, ar šie ministrai nusipelnė būti interpeliuojami?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min