Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 11, 11:02

G.Landsbergis Briuselio žiniasklaidai: Baltijos šalys turi tapti XXI amžiaus Vakarų Berlynu

Briuselio portalas politico.eu trečiadienį paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio straipsnį, kuriame jis įvardijo Baltijos šalių lūkesčius dėl NATO pajėgų dislokavimo. Šis straipsnis paskelbtas artėjant Madrido viršūnių susitikimui. Jame birželio pabaigoje bus sprendžiama, ar Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vietoje NATO bataliono dislokuoti po brigadą sąjungininkų karių.
Ministrės pirmininkės apsilankymas NATO Priešakinių pajėgų batalione Pabradėje
NATO Priešakinių pajėgų batalionas Pabradėje / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

G.Landsbergis teigia, kad NATO pirmiausia būtinas tvirtas politinis įsipareigojimas dėl Baltijos šalių gynybos.

„Paimkime, pavyzdžiui, Vakarų Berlyną. Tuometinis JAV prezidento Johno F.Kennedy pareiškimas, kad jis „yra berlynietis“, aiškiai parodė, kad net ir šis mažytis žemės gabalėlis – sala komunistinėje jūroje – bus ginamas pagal visas Aljanso galimybes. Po to sekė kariniai patarimai, kaip tai padaryti. Baltijos šalys galėtų būti XXI a. Vakarų Berlynu“, – rašo G.Landsbergis.

Jo teigimu, pirmiausia turi būti priimtas principinis sprendimas, kad Baltijos šalys, ypač Suvalkų koridorius, bus ginamos visomis įmanomomis priemonėmis. Taip pat kad prie lietuvių, latvių ir estų nuo pat pirmos galimos agresijos minutės prisijungs NATO sąjungininkai.

G.Landsbergis įvardijo, kad Baltijos šalyse turi būti sustiprinti oro gynybos pajėgumai, „įskaitant priešraketinę gynybą ir naikintuvus, pasirengusius atakuoti priešo priemones“.

Baltijos šalys taip pat siekia nuolatinės bent brigados dydžio NATO dislokavimo bazės su reikalingais valdymo elementais kiekvienoje iš Baltijos šalių.

Pasak G.Landsbergio, jei Švedija ir Suomija toliau sieks narystės NATO, NATO turi nedelsiant planuoti naują, integruotą Šiaurės ir Baltijos šalių gynybos sistemą, kurioje būtų atsižvelgta į regioninę oro gynybą ir sustiprintą NATO buvimą Baltijos jūroje.

NATO viršūnių susitikimas vyks birželio pabaigoje, jame Lietuvai atstovaus prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys šį mėnesį interviu 15min teigė, kad be sąjungininkų brigados, siekiama sukurti sistemą, kaip į regioną galėtų būti skubiai pervesta divizija sąjungininkų karių.

„Mano pozicija buvo tokia, kad mes turėtume didinti priešakinių pajėgų buvimą iki brigados dydžio ir sudaryti sąlygas, kad atitinkamoje parengtyje galėtume turėti čia tinkamu laiku dislokuojamą divizijos lygmens vienetą. Toliau – planai, kaip užtikrinti logistiką, kaip užtikrinti priešakinį dislokavimą amunicijos ir technikos“, – interviu sakė generolas.

Kai kurių pareigūnų teigimu, net ir priėmus principinį sprendimą, brigadų dislokavimas Baltijos šalyse gali užtrukti ne vienerius metus, nes kai kurie sąjungininkai gali susidurti su pajėgumų trūkumu.

Lietuvos kariuomenės vadas 15min taip pat patvirtino, kad, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje, taip pat yra spartinama NATO regioninio gynybos plano peržiūra.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min