15min be reklamos
2022 01 05, 12:50 Atnaujinta 2022 01 05, 13:56

G.Landsbergis: su prezidentu buvo derinami visi veiksmai dėl Taivaniečių atstovybės

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad derino su prezidentu Gitanu Nausėda „visus veiksmus“ prieš atidarant Taivaniečių atstovybę Vilniuje.
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio komentaras po susitikimo su Prezidentu
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio komentaras po susitikimo su prezidentu / Pauliaus Peleckio / 15min nuotr.

Su prezidento derino ir koordinavo

„Su prezidentu prieš atidarant atstovybę buvo ne tik derinta, bet buvo aktyviai koordinuoti visi veiksmai“, – paklaustas, ar ministerija derino su prezidentu Taivaniečių atstovybės pavadinimą, trečiadienį žurnalistams sakė G.Landsbergis.

„Daugiau nenorėčiau šito klausimo aptarinėti. Dėl to, kad, kaip matome, nacionalinės politikos tam tikros detalės greitai persikelia į užsienio politiką ir to turbūt nei prezidentas, nei aš nenorėtume“, – pridūrė ministras.

Taip G.Landsbergis reagavo į G.Nausėdos pareiškimą, kad Lietuvos sprendimas leisti Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinime naudoti salos vardą buvo klaida, o tai su juo nederinta.

G.Landsbergis teigė, kad, sprendžiant dėl atstovybės, buvo vadovaujamasi „prezidento ir viešai išreikšta pozicija, kuria buvo išsakyta parama taip pat ir pavadinimui“.

Dar kartą paklaustas, ar pavadinti Taivano atstovybę salos vardu nebuvo klaida, G.Landsbergis atsakė: „Dar kartą sakau, kad Lietuva nepadarė nieko neteisėto.“

Kaip bendrauja su prezidentu?

Užsienio reikalų ministras neatsakė į klausimą, ar po prezidento pareiškimo su juo bendravo apie tai ir ar artimiausiu metu ketina susitikti. Vietoj to ministras pasakojo, kad kartais skiriasi tiesioginis bendravimas su prezidentu nuo to, kas vėliau iškomunikuojama viešai.

„Mes su prezidentu kalbamės daug, tie pokalbiai, tiesą sakant, yra geranoriški, draugiški ir konstruktyvūs. Mano tokia yra patirtis su valstybės vadovu. Kartais taip atsitinka, kad jie skiriasi nuo vėliau viešumoje išreikštos pozicijos. Ir tuomet mes, tie, kurie bendravome, turime nustebti. Dėl to, kad viduje kalbamės kita intonacija, labai konstruktyviai ir vieni kitus suprantame, bet vėliau yra, matyt, tam tikri aspektai, kurie situaciją pakeičia“, – pasakojo G.Landsbergis.

Partneriams bando paaiškinti Lietuvos poziciją

G.Landsbergis tikino, kad po prezidento pareiškimo Lietuvos partneriams kilo daug klausimų.

„Šiandien mano pagrindinis uždavinys palaikyti ryšį su partneriais, kurie turi daug klausimų, paaiškinti jiems mūsų poziciją ir prašyti, kad jie neatsitrauktų nuo paramos Lietuvai“, – sakė jis.

„Dirbame su partneriais, kad galėtume paaiškinti, kad Lietuvos pozicija yra tvirta, Lietuva nepadarė nieko to, kas būtų koks nors pažeidimas, tai yra suvereni mūsų teisė. Veiksmai, kurie yra taikomi Lietuvai, jie yra pažeidimas. Taigi šiandien Lietuva yra ta, kuri yra nuskriausta už savo teisingą vertybinę poziciją“, – kalbėjo ministras, turėdamas omenyje Lietuvos įmonių patiriamus prekybos su Kinija trikdžius.

Pasak ministro, pokalbiuose su Europos komisija bandoma įrodyti, kad Kinijos spaudimas Lietuvai yra ne tik Lietuvos, bet visos Europos Sąjungos problema.

„Su Europos Komisija esame nuolatiniame dialoge. Dėl to, kad, mano vertinimu, jeigu tai būtų kalba tik apie Lietuvos ir Kinijos, pavadinkime, dvišalį nesutarimą dėl vieno ar kito užsienio politikos klausimo, mes galime tai spręsti ir esame pasiruošę tai daryti. Tačiau Kinijos sprendimas eskaluoti problemą į Europos Sąjungą užkabina visą Europos Sąjungą. Ir tai yra beprecedentis aspektas. Mes bendraujame su Europos Komisija, komisija yra pažadėjusi paramą, padėti Lietuvai šioje situacijoje. Tiesą sakant, padėti jau ne Lietuvai, padėti sau pirmiausia. (...) Dėl to, kad šitas klausimas, mano supratimu, yra testas Vakarams. Arba Vakarai atlaiko jį oriai ir pasako, kad neteisėti veiksmai yra neteisėti ir už juos bus atsakas, arba neatlaiko. Ir tai patvirtintų naują realybę, kurioje mes visi po truputį galime atsibusti. Lietuva yra tik labai maža dėlionės dalis šiame spektaklyje. Tai mes apie tai kalbamės ir su Europos Komisija, ir su mūsų partneriais Vašingtone“, – sakė ministras.

Verslui bando padėti

G.Landsbergis, atsakydamas į verslo kritiką, kad dėl Taivano atstovybės Lietuvoje atidarymo smarkiai pablogėję santykiai su Kinija buvo staigmena, teigė, kad su verslo atstovais buvo nuolat palaikomas ryšys, o iškilusias problemas bandoma spręsti.

„Buvo koordinuota su verslu. Labai artimą ryšį palaikėme nuo pat vasaros, kai pasirodė pirmieji Kinijos signalai dėl galimų apribojimų prekybai. Turime veikiančią karštąją liniją verslo problemoms spręsti. Didelė dalis iššūkių yra sprendžiami, ypač tie, kurie yra dvišaliai. Dėkingas esu, kad ir mūsų partneriai tiek iš Indijos ir Ramiojo vandenyno valstybių imasi padėti. Girdime pozityvius signalus iš Japonijos, jūs jau minėjote Taivano žingsnius, kurie nėra simboliniai. Tai labai rimtas ir aiškus įsitraukimas į pagalbą Lietuvai.

Didesnis klausimas, jeigu taikomos antrinės priemonės. Tai dirbame su Europos Sąjunga, kad tai akcija ne prieš Lietuvą, o prieš Europą. Tokių priemonių, kokios dabar yra taikomos, nė viena kita valstybė nėra patyrusi. Siekis yra deeskaluoti situaciją, bent jau tiek, kad dalis apribojimų būtų nuimti nuo Europos Sąjungos“, – sakė G.Landsbergis.

Lietuvos ir Kinijos santykiai į žemumas nugarmėjo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė.

Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min