G.Landsbergis: EP konsensusas artėja prie pabaigos
Diskusijos metu G.Landsbergis kalbėjo, kad ilgą laiką Europos parlamentą daugumą turėjo centro dešinieji ir centro kairieji, o tarp šių partijų egzistavo tam tikras konsensusas, kuris padėdavo išlaviruoti Europos Sąjungos laiką ir sunkiais laikais.
„Akivaizdu, kad tie laikai pasibaigė. (…) Paprasta aritmetika reikš, kad į naują koaliciją, kokia ji bebūtų, bus įtraukti tie, kuriems konsensusas nėra vertybė“, – sakė G.Landsbergis.
Pasak G.Landsbergio, tokia konsensuso pabaiga nebūtinai reiškia ir įprastos europinės politikos pabaigą, bet tokia rizika egzistuoja. Jis prisiminė neseniai stebėjęs diskusiją su Harvardo istoriku Nialu Fergiusonu, kurioje šis atkreipė dėmesį, kad pasaulis gyvena „juodosios gulbės“ laikotarpiu – laikotarpiu, kuriame kartais įvyksta sunkiai iš anksto prognozuojami įvykiai, kurie reikšmingai pakeičia pasaulio istoriją.
Anot jo, tokio įvykio pavyzdžiu galima laikyti „Facebook“ atsiradimą ir išpopuliarėjimą.
„O kas, jeigu tokia technologija kaip „Facebook“ sugriauna demokratiją? Ar negyvename laikmečiu, kai ši technologija pradeda tai daryti? Kvestionuojame dalykus, kurių seniau nekvestionavome“, – sakė G.Landsbergis.
Jis atkreipė dėmesį, kad „Facebook“ yra puiki erdvė sklisti nepagrįstiems ir pavojingiems gandams, ir pastebėjo, kad, pavyzdžiui, Italijoje nuo tymų skiepijasi mažesnis procentas žmonių negu Ganoje.
Visa tai įvertinus, pasak G.Landsbergio, galima matyti, kad potencialo griovimui Europoje po Europos parlamento rinkimų yra daug, ką įrodo ir „Brexit“, kurį prognozuoti buvo sunku.
G.Landsbergis pabrėžė, kad „Facebook“ uždrausti jokiu būdu nesiūlo, tačiau kritiškai vertinti ten randamą turinį yra svarbu.
Didelė atsakomybė, pasak TS-LKD lyderio, tenka ir politikams – šie turi išlikti sąžiningi ir prieš rinkimus kalbėti tai, kas atitinka jų vertybes ir mokslinius faktus, o ne tai, ką nori girdėti rinkėjai.
Jis taip pat teigė diskusijoje apie Europos parlamentą pasigendantis kultūrinio lygmens – per dažnai kalbama tik apie tai, kaip „Briuselis mus valdo“.
Anot jo, svarbu suprasti, kad Europą vienija ne tik institucijos ir biurokratija, bet ir priklausymas bendrai, tūkstančius metų skaičiuojančiai civilizacijai.
„Turime kelti klausti – kas mes esame? Ar mes esame biurokratijos dalis, ar mes esame vis dėlto civilizacijos dalis?“, – klausė G.Landsbergis.
G.Landsbergis prisiminė, kaip praėjusiais metais į Lietuvą buvo atvažiavęs Europos liaudies partijos štabo vadovas. Jis ragino TS-LKD akcentuoti Europos sąjungos teikiamą apčiuopiamą naudą – mokyklas, ligonines ir t. t.
G.Landsbergis teigė atvykėliui paprieštaravęs. Jis atkreipė dėmesį, kad bendra dviejų tūkstančių metų Europos istorija, bendra kultūra, tradicijos yra svarbiau negu praktinė nauda ir prekybos sutartys ir būtent ant kultūros stovi Europos pastatas. Politikas sakė manantis, kad apie tai dažniau kalbama turi būti ir dabar.
G.Kirkilas: situacija Lietuvoje nėra labai išskirtinė
Diskusijoje taip pat dalyvavęs Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) lyderis, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas prisiminė praėjusiais metais įvykusį susitikimą su Europos komisijos prezidentu Jeanu Claudu Junckeriu.
Jame, anot G.Kirkilo, EK prezidentas perspėjo, kad tradicinės Europos didžiosios centro kairės ir dešinės partijos – Europos liaudies partija ir socialistai – neturės daugumos.
Pasak G.Kirkilo, iššūkiai Europos vienybei Lietuvoje ir kitose ES šalyse yra gana panašūs. Jis atkreipė dėmesį į paradoksą, kad Lietuvoje, kaip ir Europoje, į Europos parlamentą itin stengiasi patekti euroskeptikai.
G.Kirkilas papasakojo apie jo, Andriaus Kubiliaus ir Žygimanto Pavilionio vizitą į Vokietiją, iš kurio grįžo ketvirtadienį. Jo teigimu, jie buvo susitikę su visų frakcijų Vokietijos politikais ir bandė juos įtikinti, kad Ukraina ir kitos Rytų partnerystės šalys turi matyti perspektyvą įstoti į ES.
Pagrindinis klausimas, anot G.Kirkilo, kurio susilaukė Lietuvos politikai – kaip tai paveiktų santykius su Rusija. G.Kirkilo teigimu, A.Kubilius aiškiai išdėstė Lietuvos poziciją, ir net „Alternatyvos Vokietijai“ atstovai teisinosi, kad jie nėra prorusiški.
Tačiau, sakė G.Kirkilas, „Alternatyva Vokietijai“ greičiausiai į Europos parlamentą deleguos gana daug politikų, o panašios sėkmės analogiškos partijos gali susilaukti ir kitose šalyse.
G.Kirkilas prognozavo, kad į Europos parlamentą po rinkimų pateks 3-4 euroskeptikai iš Lietuvos – maždaug tiek, kiek ir dabar.
„Klausimai, aktualūs Europos parlamente, išliks tie patys – Rytų partnarystė ir panašiai. Todėl svarbu, kad į Europos parlamentą eitų Europą suprantantys žmonės“, – sakė G.Kirkilas.
