Dabar populiaru
Publikuota: 2021 vasario 12d. 21:03

G.Mažeikis apie tai, kodėl tikime sąmokslo teorijomis ir kaip su jomis kovoti: vos tik uždrausi, iškart išvešės

Netikros baimės
123RF.com nuotr. / Netikros baimės

Nors gali atrodyti, kad į baimių pilną sąmokslo teorijų pasaulį pakliūva tik neišsilavinę žmonės, taip nėra. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjo Gintauto Mažeikio, tai priklauso nuo to, kiek konkretus asmuo yra linkęs į determinizmą, todėl bet kuris, nepriklausomai nuo išsilavinimo ar politinių pažiūrų, gali įkliūti. O įveikti tai galima ugdant kūrybiškumą ir spontaniškumą – savybes, prieš kurias neatsilaiko jokie sąmokslai.

Priežastis ir pasekmė

Sąmokslo teorijos, paaiškino 15min pašnekovas, tai įsivaizdavimas, kad už mūsų nugarų stovi „lėlininkai“, kurie gyvenimus reguliuoja nematomais įrankiais, slaptais susitarimais.

„Šios teorijos remiasi priežastiniu mąstymu, įsitikinimu, kad bet kuris įvykis turi konkrečią priežastį ir niekas nekyla spontaniškai. Iš esmės tai neigia laisvės teoriją ir kūrybingumą. Sąmokslo teorijos labai patinka tiems, kurie mėgsta skaičiuoti priežastis“, — svarstė jis ir pridūrė dar vieną įdomų pastebėjimą: sąmokslo teorijos neigia stebuklus, nes stebuklas priklauso spontaniškumo, vadinasi, laisvės sferai. Tai reiškia, kad jos prieštarauja religiniam tikėjimui, nors tarp jas mėgstančių ir skleidžiančių yra labai daug „tikinčiųjų“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintautas Mažeikis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintautas Mažeikis

Nors gali susidaryti įspūdis, kad tokios teorijos yra racionalios, joms visai nebūdingas kritiškas požiūris, o priežasčių žūtbūt ieškoma net ir ten, kur jų paprasčiausiai nėra. Todėl, anot G.Mažeikio, sąmokslo teorijos yra hiperracionalios.

„Sąmokslo teorija yra begalinė, niekada nesibaigianti. Dėl hiperrealizmo, hiperdeterminizmo primena psichinio ligonio elgesį“, — 15min sakė filosofas.

Nors šia tema pastaruoju metu kalbama dažnai, tačiau sąmokslo teorijos, anot pašnekovo, nėra šių laikų „išradimas“.

Pasak jo, dar XIX a. pastebėta, kad populiariausių knygų viršūnėse atsiduria religinė literatūra, o sąmokslo teorijos (su „Siono išminčių protokolais“ priešakyje) rikiuojasi antroje vietoje.

G.Mažeikio teigimu, tai labai populiarus ir paplitęs žanras, beje, artimas detektyvams.

Instrumentinis racionalusis mąstymas nėra įgimtas, o puoselėjamas bruožas.

Paklaustas, kodėl žmonės jomis patiki, pašnekovas svarstė, kad tai instrumentinio mokslo pasekmė.

G.Mažeikio žodžiais kalbant, dar mokykloje išmokstame, kad priežasčių ir pasekmių žinojimas yra mūsų racionalumo bruožas:

„Tuo metu psichiatrija teigia, kad per didelis priežasčių ir pasekmių skaičiavimas yra patologija. Noras atrasti visa ko priežastį neretai yra susirgimo bruožas — tokie žmonės braižo begalinius žemėlapius, žymi slaptąsias agentūras, juoduosius taškus, masonų ordinus…“

Paprastai įsivaizduojame, kad sąmokslo teorijomis tiki tik neišsilavinę žmonės.

Anot G.Mažeiko, tai priklauso nuo to, kiek konkretus asmuo yra linkęs į determinizmą, todėl bet kuris, nepriklausomai nuo išsilavinimo, politinių pažiūrų — respublikonas ar demokratas, kairysis ar dešinysis, tremtinys ar sovietiniams laikams nostalgiją jaučiantis žmogus — gali į sąmokslo teorijų pinkles įkliūti.

Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad instrumentinis racionalusis mąstymas nėra įgimtas, o puoselėjamas bruožas.

Pelninga sąmokslo teorijų industrija

G.Mažeikis taip pat atkreipė dėmesį jog komunistinis režimas gyventojams įskiepijo pasaulinio imperialistų suokalbio idėją.

„Sovietų Sąjungos neliko, — pridūrė, — bet ta teorija kaip veikė, taip ir veikia.“

Žinoma, sąmokslo teorijoms nėra atsparios ir demokratinės visuomenės. Štai Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) išsiskiria jų gausa ir įvairove.

„Sovietų Sąjungoje gyvavo dvi sąmokslo teorijos — pasaulinio imperialistų suokalbio ir antisemitinė, kuri remiasi „Siono išminčių protokolais“. JAV tokių teorijų yra gerokai daugiau, nuo islamiškų, iki visai psichopatologinių šėtoniškų ar net marsietiškų“, — kalbėjo filosofas.

„Dar svarbus dalykas yra tas, kad buvusioje Sovietų Sąjungoje sąmokslo teorijos nebuvo labai pelningos, o JAV tai yra ištisa industrija. Yra milžiniška tokių knygų paklausa, todėl jų paruošiama daug. Pavyzdžiui, šiuo metu yra bent 6 viena kitai prieštaraujančios sąmokslo teorijos apie Rugsėjo 11-osios įvykius ir apie visas jas išleistos dešimtys knygų“, — 15min pasakojo G.Mažeikis.

Ar tai reiškia, kad sąmokslo teorijų autoriai patys jomis nė netiki, o tik nori gerai užsidirbti?

Anot pašnekovo, jeigu kūrėjas yra pakankamai ciniškas, kad galėtų tuo pasinaudoti, tai visiškai įmanoma.

Beje, priminė jis, Umberto Eco romane „Fuko švytuoklė“ kaip tik aprašo sąmokslo teorijų industriją, o kitame romane, „Prahos kapinės“, nagrinėja vieną iš žymiausių sąmokslo teorijų — „Siono išminčių protokolų“ — gimimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sąmokslo teorijų apie Billą Gatesą šalininkas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sąmokslo teorijų apie Billą Gatesą šalininkas

Sąmokslo teorijų klasika – „Siono išminčių protokolai“

Kaip teigė 15min pašnekovas, XX amžiaus pradžioje Rusijos imperijos slaptųjų tarnybų sufabrikuoti „Siono išminčių protokolai“ gimė ne tuščioje vietoje, o išnaudojo visuomenėje jau gyvavusias antisemitines nuostatas.

Istorijoje tokias nuotaikas pakurstydavo Bažnyčia, jos dar labiau suklestėjo po 1848-ųjų Tautų pavasario.

„Šiame kontekste sufalsifikuoti protokolai labai greitai prigijo, buvo verčiami į skirtingas kalbas ir parduodami milijoniniais tiražais. Šią sąmokslo teoriją dar labiau išpopuliarino Italijos fašistai, nacistinės Vokietijos režimas, galiausiai — Sovietų Sąjunga“, — kalbėjo jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antisemitizmas plinta Europoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antisemitizmas plinta Europoje

Kaip sakė pašnekovas, iš pradžių Sovietų Sąjungoje ši teorija transformuota į imperialistinio suokalbio idėją ir tik po Antrojo pasaulinio karo, maždaug 1950-aisiais, Stalinas ėmė skatinti atvirą antisemitinę politiką.

Kaip teigė 15min kalbintas filosofas, anuomet paplitusi bendra žydų ir imperialistų suokalbio teorija dar ir šiandien Rusijoje labai populiari, o jos atspindžių galima rasti ir Lietuvoje.

G.Mažeikis pasakojo, kad šiandieninėje Europoje antisemitizmas nėra populiarus.

Nors, anot jo, pasitaiko „Siono išminčių protokolais“ besiremiančių neonacių grupelių, vis tik rimtesnės galios jos neturi. Pašnekovo nuomone, galiojantys stiprūs draudimai, nukreipti prieš neapykantos kurstymą, veikia.

„Priminsiu, — pridūrė, — kad ir Lietuvoje baudžiamoji teisė riboja išpuolius dėl tautinių, religinių, rasinių skirtumų.“

Superslaptos tarnybos ir supernevykėliai

„Autoritarinės šalys, tokios kaip Baltarusija ar Rusija, yra linkusios remtis naujomis sąmokslo teorijomis, čia vėl gaivinama Vakarų imperialistų suokalbio idėja“, — sakė jis ir paaiškino, kad populiarumu jose taip pat išsiskiria sąmokslo teorijos apie slaptąsias tarnybas.

„Žmonėms neaišku, kaip veikia slaptoji tarnyba, pavyzdžiui, buvusi KGB, dabar FSB Rusijoje, ar Baltarusijos KGB, Mosadas, CŽV ar bet kuri kita. Kadangi jos slaptos, tai randasi daug legendų, kurios neproporcingai išpučia šitų tarnybų talentus“, — pasakojo filosofas ir pateikė aktualų pavydį.

„Kai matome Navalno reportažus apie Rusijos slaptąsias tarnybas, su nuostaba stebime, kaip nevykusiai jie bando sekti, kaip nevykusiai bando nuodyti.“

Pasak jo, tai padeda suprasti, kad slaptosiose tarnybose dirba paprasti žmonės, kurie dar ir nekvalifikuoti.

„Geri propagandistai būtinai atras būdą, kaip tas iracionalias nuotaikas pakurstyti“

15min paklaustas, ar sąmokslo teorijos išnaudojamos informaciniuose karuose, pašnekovas atsakė teigiamai ir paaiškino, kad propagandiniuose karuose remiamasi masių nuotaikomis:

„Jeigu visuomenė yra linkusi tikėti viena ar kita sąmokslo teorija, tai geri propagandistai būtinai atras būdą, kaip tas iracionalias nuotaikas pakurstyti.“

Klausimas, ką daryti? Ar galime sąmokslo teorijas uždrausti, o gal turėtume į jas tiesiog nekreipti dėmesio?

G.Mažeikio nuomone, draudimai „sąmokslininkus“ tik dar labiau paskatintų.

Vos tik uždrausi, iškart suklestės.

„Vos tik uždrausi, iškart suklestės“, — pastebėjo jis ir paaiškino, kad tiesiogiai draudimai nėra gera išeitis todėl, pavyzdžiui, „Siono išminčių protokolų“ drausti nereikėtų, tačiau griežtas antisemitizmo ar prieš bet kurią kitą tautą ar visuomenės grupę nukreiptos neapykantos kurstymo draudimas duoda teigiamų rezultatų.

„Pirmiausia, užuot kariavus su konkrečiomis suokalbių teorijomis, reikėtų skatinti žmonių kūrybingumą, laisvę ir spontaniškumą. Mūsų spontaniškumas ir meniškas elgesys yra labai didelė vertybė. Tai ir yra bet kokių sąmokslo teorijų priešnuodis“, — baigdamas pokalbį sakė G.Mažeikis.

Komentarai: 17

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min