Po prezidento rinkimų 2019 metais performuojamai Sauliaus Skvernelio Vyriausybei G.Nausėda buvo gerokai atlaidesnis nei dabar rikiuojamam Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui.
Dėl to, kad pernelyg lengvai patvirtino tokius ministrus, kaip Jaroslavas Narkevičius, G.Nausėda ne kartą kritikuotas.
Vėliau jam prikištas ir netvirtumas sprendžiant į skandalus įsisukusio to paties susisiekimo ministro klausimą.
Su centro dešinės koalicijos formuojama Vyriausybe viskas kiek kitaip.
G.Nausėda iš karto po rinkimų pareiškė, kad bus aktyvus formuojant ministrų kabinetą.
Be to, centro dešinės koalicijos pretendentams į Vyriausybę, panašu, tenka labiau pasistengti. Jie susitinka ne tik su G.Nausėda, kaip buvo įprasta iki šiol, bet prieš tai yra „skenuojami“ jo patarėjų.
Prezidento lyderystės stoka kritikuota ir kovo mėnesį prasidėjus koronaviruso pandemijai.
Tąsyk juokais net buvo paskelbta jo „paieška“.
G.Nausėda visada akcentavo sieksiantis būti kitoks valstybės vadovas nei jo pirmtakė D.Grybauskaitė.
Kas pasikeitė, kad jis pasikeitė?
G.Nausėdos ambicija
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentui V.Valentinavičiui atrodo, kad G.Nausėda užsinorėjo pabūti D.Grybauskaite ir elgtis atitinkamai.
„Kad ambicija tokia yra – šiek tiek suaktyvinti savo vaidmenį, padidinti savo galią, tai, ko gero, abejonių nėra“, – sako konservatorių premjero Andriaus Kubiliaus patarėju dirbęs apžvalgininkas.
V.Valentinavičiaus teigimu, anksčiau G.Nausėda labai kentėjo nuo viešai matomo bejėgiškumo ką nors padaryti su paties patvirtintu J.Narkevičiumi, apskritai susikalbėti su S.Skverneliu ir jo Vyriausybe.
Apžvalgininkas prisiminė, kad buvo kilę rimtų klausimų dėl sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vadovavimo pandemijos valdymui. G.Nausėda tuomet nelabai drįso pasakyti ką griežtesnio.
Pasak V.Valentinavičiaus, dabar su naująja valdančiąja dauguma prezidentas bando atsigriebti.
„Tas kandidatų egzaminavimas, sugriežtinimas, laikas, kiek tai trunka, turėtų rodyti, kad čia vyksta labai reikšmingas procesas iš prezidento pusės. Kaip ir einama prie gandų, kad net viceministrai siūlomi atskiriems kandidatams iš neaišku ko: prezidento ar jo patarėjų pažįstamų rato. Tai jau tiesiogiai primena D.Grybauskaitę“, – komentavo MRU docentas.
Tas kandidatų egzaminavimas, sugriežtinimas, laikas, kiek tai trunka, turėtų rodyti, kad čia vyksta labai reikšmingas procesas iš prezidento pusės.
V.Valentinavičiui akivaizdu, kad G.Nausėda nori išbandyti jėgas su naująja valdančiąja dauguma.
Apžvalgininkas sakė, kad sveikindamas naują Seimą šalies vadovas kalbėjo apie tai, jog prezidentūra tiesia pagalbos ranką.
„Bet ką nesunkiai galima perskaityti: aš ruošiuosi daryti jums įtaką ir pagalba reiškia, kad arba jūs ją priimate ir aš jums padėsiu, arba nepriimate ir tada bus blogiau. Bandymo įtvirtinti kažkaip savo iniciatyvą gaidelės toje pirmoje kalboje Seime jautėsi“, – nurodė jis.
Taip pat V.Valentinavičius atkreipė dėmesį, kad COVID-19 pandemijos valdymo taryba atsirado kelios dienos po to, kai I.Šimonytė pasakė, jog pandemijos valdymą reikia perduoti ekspertams.
Esą galima tik spėlioti, ar I.Šimonytės žodžiai įkvėpė prezidentūrą paskubėti, ar buvo kiti motyvai.
Kartu V.Valentinavičius pastebi, kad iki Seimo rinkimų G.Nausėda kaip povandeninis laivas buvo atsigulęs dugne ir išsijudino tik, kai reikėjo ginti tariamai užgautą žmonos garbę.
Dar V.Valentinavičius priminė, kad trys įtakingi žurnalistai – Rimvydas Valatka, Vytautas Bruveris ir Rita Miliūtė – buvo nepageidaujami moderuoti renginį prezidentūros rūmuose.
„Po rinkimų, su nauja dauguma aiškiai bandoma grįžti į tokią jau politinę darbotvarkę ir aiškiai bandoma perimti iniciatyvą bei bandoma diktuoti tos politinės darbotvarkės turinį. Vienu žodžiu, pabūti D.Grybauskaite. Kita vertus, būti D.Grybauskaite, kai nesi D.Grybauskaitė, nėra lengvas dalykas“, – pabrėžė MRU dėstytojas.
Anot V.Valentinavičiaus, panašiose situacijose, ypač – antrosios kadencijos metu, prezidentei padėjo autoritetas ir populiarumas, charakteris, pirmos kadencijos įdirbis.
Nepaisant konfliktų, nepaklusnumo epizodų, skirtingi Seimai ir Vyriausybės jos prisibijojo arba gerbė, jos veiksmai turėjo poveikį.
„Nes už to stiprus charakteris ir autoritetas. Kol kas G.Nausėdai nepavyko įrodyti nei vieno, nei kito. Galbūt šitas aktyvumas yra būdas susikrauti kažkokį politinį kapitalą ir padidinti savo galią ir tada, taip sakant, priartėti prie D.Grybauskaitės svorio kategorijos. Kol kas tai bandoma padaryti iš tos aukštumos, kurioje G.Nausėda yra dabar, – gerokai žemiau nei D.Grybauskaitės lygis.
Jeigu jam pasisektų įtikinamai parodyti, kad jis konstruktyviai veikia ir pagerino Vyriausybės kokybę, sustiprino pandemijos valdymą, tai galbūt jis pradėtų rinkti pirmuosius taškus. Nors kol kas nepanašu, kad taip atsitiktų“, – kalbėjo apžvalgininkas.
Kas laimės?
V.Valentinavičiaus teigimu, aktyvus G.Nausėdos vaidmuo sudarant Vyriausybę sukėlė kritikos bangą dėl esą nepagrįstai išpūstos ir biurokratizuotos kandidatų tikrinimo procedūros, kurioje mažai politinio turinio, ministrų atrankos kriterijai – neaiškūs.
Pasigendama, ką prezidentas laiko lemiamomis kvalifikacijomis, reikalingomis Vyriausybės nariams.
MRU dėstytojas sako, kad nėra vienos kandidatų vertinimo linijos, kas yra labai svarbu.
„Jeigu prezidentas iš tikrųjų tą savo galią bandys pumpuoti iki to, kad atmes tikrai svarbius I.Šimonytei ministrus, tokius, kaip Arūnas Dulkys, tai reikės labai rimtai paaiškinti, kodėl tai padaryta. Klausimas, ar mes tokių paaiškinimų sulauksime, nes A.Dulkys be antros kadencijos Valstybės kontrolės vadovo poste buvo paliktas beveik be jokių įtikinamų paaiškinimų. Tiesiog prezidentui taip atrodė“, – pabrėžė apžvalgininkas.
Jeigu ir dabar G.Nausėdos sprendimai bus sunkiai suprantami, anot V.Valentinavičiaus, politinių taškų rinkimas gali turėti priešingą efektą.
„Tuo labiau kad nauja valdančioji dauguma ir I.Šimonytė bent jau kol kas neatrodo, kad yra linkę lengvai nusileisti ar būti stumdomi. I.Šimonytė už prezidentą visomis temomis apie Vyriausybę kalba gerokai aiškiau ir artikuliuočiau. Žmonių akyse laimėti argumentų ginčą dėl kandidatų prie dabartinės jo neaiškios stilistikos – patinka, nepatinka, neaišku, kodėl, nueik kažkur, nežinau, kur, surask kažką, nežinau, ką – G.Nausėdai bus sunku“, – kalbėjo MRU docentas.
Reikalinga precizika
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, G.Nausėda bando labai atsakingai pasižiūrėti į naujojo ministrų kabineto formavimą.
Anot jo, ši Vyriausybė turėtų dirbti visą likusią prezidento kadenciją.
„Todėl jis iš tikrųjų labai rimtai žvelgia į kiekvieną kandidatūrą. Mes matome, kaip vyksta pokalbiai: iš pradžių su prezidento komanda, po to – su juo pačiu. Tokiu būdu prezidentas netgi kuria naują tradiciją, kaip reikia atrinkti kandidatus. Ir, jeigu išties jam pasiseks, mes turėsime visai neblogą kabinetą. Jeigu jam pasiseks atrinkti tuos, kuriuos reikia“, – mano politologas.
Tokiu būdu prezidentas netgi kuria naują tradiciją, kaip reikia atrinkti kandidatus.
L.Bielinio teigimu, argumentas, esą anksčiau taip nebuvo, netinkamas. Jis kėlė klausimą, ar iš tikrųjų tai, kas buvo anksčiau, buvo gerai.
„Mes matome, kad tie ministrų kabinetai, kuriuos spontaniškai patvirtindavo prezidentai, būdavo gana problemiški. Ministrų kabineto formavimas Lietuvoje, deja, išties yra paleistas spontaniškų sprendimų kryptimi. Šiandien prezidentas G.Nausėda savotiškai bando suveržti šitą reikalą ir parodyti, kad ir ministrų kabineto formavime reikalinga precizika ir jis ją bando daryti“, – mano VDU profesorius.
Ar vykdydamas tokią atranką G.Nausėda nekomplikuos situacijos valdančiojoje koalicijoje?
Svarstydamas, ar gali kilti konfliktas su valdančiaisiais, L.Bielinis teigė, kad tai bus pavyzdys, jog netinkami kandidatai į ministrus nebus praleidžiami.
Tačiau kodėl tada G.Nausėda į dabartinę Vyriausybę „įleido“, tarkime, J.Narkevičių?
„Paskutinės Vyriausybės formavimas būtent buvo labai spontaniškas. Tai buvo pavyzdys ir pamoka pačiam prezidentui G.Nausėdai, kad spontaniškai arba pasitikint, arba tradiciškai, kaip Europoje, patvirtinant tą kabinetą, kurį teikia premjeras, ne visada yra tikslinga ir ne visada yra teisinga. Šiuo atveju prezidentas tuojau pat keičia savo taktiką ir mes matome, kad naują kabinetą jis formuoja vadovaudamasis visiškai kitais principais ir visiškai kitaip. Tai teisinga, nes reikia keisti tą metodą, kuris nepasiteisino“, – aiškino politologas.
Bus dar aktyvesnis
Taktiką G.Nausėda pakeitė ir sprendžiant koronaviruso pandemijos suvaldymą.
Pasak L.Bielinio, subūręs ekspertų grupę prezidentas savotiškai dubliuoja Vyriausybės veiklą šioje srityje.
Tai esą natūralu, nes pandemija nėra vien tik Ministrų kabineto atsakomybė. Tai taip pat ir valstybės vadovo bei Seimo atsakomybė.
„Prezidentas mato, kad jo vaidmuo šioje srityje turi būti aktyvus, o ne pasyvus“, – sakė VDU profesorius.
L.Bielinis sutiko, kad G.Nausėda pasimokė iš situacijos pavasarį, kai buvo pasigesta didesnio jo aktyvumo suvaldant situaciją dėl COVID-19.
G.Nausėda valstybės vadovo poste jau pusantrų metų. Po D.Grybauskaitės prezidentavimo jam buvo prikišamas tam tikras „minkštumas“.
L.Bielinio manymu, prezidentas pasimokė iš buvusių klaidų.
„Manyčiau, kad su nauja Vyriausybe ir pavasariop, ko gero, prezidentas jau bus iš tikrųjų visoje savo galioje ir mes matysime jį veikiantį visuose politiniuose laukuose, kurie mums yra aktualūs“, – sakė politologas.
Manyčiau, kad su nauja Vyriausybe ir pavasariop, ko gero, prezidentas jau bus iš tikrųjų visoje savo galioje.
