Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 29, 16:39 Atnaujinta 2022 06 29, 18:39

G.Nausėda: iš NATO viršūnių susitikimo Madride grįšime pasiekę maksimumą

Galima tikėtis, kad NATO viršūnių susitikime Madride bus patvirtinti visi tikslai, kurių Lietuva siekė, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, aljansas ne tik skirs papildomus pajėgumus rytiniam sparnui, įtvirtins priešakinę gynybą, tačiau ir įvardino Rusiją tiesiogine grėsme sąjungininkams. Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, nors politinis pritarimas gautas, tačiau iki sąjungininkų pajėgumų padidėjimo dar laukia ilgas kelias ir pusė milijardo eurų išlaidų.

Gerų naujienų pilnas portfelis

„Iš esmės mes važiuosime namo, jei neįvyks nieko ypatingo, pasiekę maksimumą.

Tai, manau, yra pirmiausia žinia mūsų žmonėms, kad jie gali jaustis saugūs – NATO, kaip kolektyvinės gynybos skėtis, veikia patikimai, nes šiandien NATO ir visas demokratinis pasaulis žiūri į Rusiją atviromis ir puikiai suvokia grėsmės mastą ir žino, kokius sprendimus reikia priimti“, – Madrido viršūnių susitikimo pertraukos metu sakė G.Nausėda.

Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr./Gitanas Nausėda NATO viršūnių susitikime Madride sveikinasi su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu
Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr./Gitanas Nausėda NATO viršūnių susitikime Madride sveikinasi su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu

Jis sako nematantis jokio prieštaravimo Lietuvai svarbiems sprendimams.

„Mes artėjame link patvirtinimo tiek strateginės koncepcijos, tiek deklaracijos ir iš esmės mūsų gerų naujienų portfelis pildosi. Praktiškai visi elementai, kurie Lietuvai yra svarbūs – nebuvo dėl jų jokių abejonių, nebuvo jokių prieštaravimų“, – teigė jis.

Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr./Gitanas Nausėda NATO viršūnių susitikime Madride
Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr./Gitanas Nausėda NATO viršūnių susitikime Madride

Anot prezidento, Lietuvai itin svarbu buvo, kad Rusija NATO dokumentuose būtų įvardijama strateginės grėsme, kuri nesikeis artimiausiu metu.

„Mes neturėtume turėti kažkokių ypatingų iliuzijų dėl to. Reiškia, mums reikia visiškai išnaudoti tą kolektyvinės gynybos potencialą, kurį NATO, be jokios abejonės, turi“, – pabrėžė jis.

Panašu, kad tai pavyko pasiekti – NATO strateginėje koncepcijoje Rusija bus įvardyta aiškiausia ir tiesiogine grėsme sąjungininkų saugumui ir stabilumui.

Priešakinės gynybos įsipareigojimai

G.Nausėda pabrėžė, kad Lietuva šiame viršūnių susitikime taip pat siekė patvirtinimo dėl priešakinės gynybos elemento, nes ankstesnė pastiprinimo strategija „praktiškai netenka prasmės ir, svarbiausia, netenka savo efektyvumo“.

„Priešakinė gynyba reiškia, kad mums reikalingos karinės pajėgos čia, mums reikalingi karinės įrangos elementai, kurie mums leistų suformuoti oro gynybos skydą. Iš esmės tai reiškia didesnę karinę galią tiek sausumoje, tiek ore, tiek jūroje“, – kalbėjo jis.

Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr./Gitanas Nausėda NATO viršūnių susitikime Madride
Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr./Gitanas Nausėda NATO viršūnių susitikime Madride

„Visos valstybės, kurios prisideda prie mūsų kolektyvinio saugumo, šiandien visi vadovai labai aiškiai siunčia žinutę, kad jie yra pasirengę prisiimti įsipareigojimus, juos vykdyti“, – pabrėžė prezidentas.

Lietuva šiuo metu jau rengia planus kartu su Vokietija, kaip siekti brigados išdėstymo – kokiomis proporcijomis kariai turėtų atsirasti Lietuvoje ir ką turi padaryti priimančioji šalis, kad jie turėtų visas reikalingas sąlygas.

„Mes turėsime dokumentus, kurie leis mums labai konkrečiai dirbti su valstybėmis, atsakingomis už mūsų kolektyvinę gynybą. Pirmiausia tai yra Vokietija, bet ne tik Vokietija, (...) visos 11 valstybių, kurios yra priešakinėse pajėgose, visos jos šiandien deklaruoja mums besąlygišką paramą“, – teigė G.Nausėda.

Pasak prezidento, papildomą paramą Baltijos šalims ketina skirti ir Kanada, kuri netrukus turėtų pranešti apie Vilniuje atidaromą ambasadą.

Pusė milijardo eurų

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, taip pat dalyvaujantis susitikime Ispanijos sostinėje, teigė, kad nors Vokietijos įsipareigojimas suformuoti brigadą šiek tiek užtruks, tačiau jau rudenį Lietuvoje atsiras jos vadovavimo elementas.

„Šią savaitę, galbūt net šiandien, jau bus atvykę vokiečių karininkai, kurie planuoja – kas, kur, kaip išsidėlios, kalbant apie vadovavimo elementą“, – sakė jis.

Tikimasi, kad 2023-ųjų pradžioje Vokietija jau bus suformavusi brigadą ir bus galima pradėti ją „pririšinėti“ prie Lietuvos sąlygų, pradėti treniruotes.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

Anot A.Anušausko, Lietuvai per kelerius metus reikės investuoti apie 500 mln. eurų į priimančios šalies infrastruktūrą.

„Suma išties didelė, trečdalį šios sumos, pasižiūrėjome, iš esamų projektų galėtume sugeneruoti, bet du trečdalius keliems metams, iki keturių metų, reikėtų“, – teigė ministras.

Pasak jo, planas yra parengtas ir Lietuva turės priimti politinį sprendimą skirti papildomus 90 milijonų eurų per metus vien šiems poreikiams.

„2024 metais mes galėtume, sutarę su vokiečiais, jau priimti jų papildomus pajėgumus. Pabrėžiu – sutarus su Vokietija, nes jie turi ir savų, viduje, pasiekti sutarimų, kad tai būtų įgyvendinta“, – pabrėžė A.Anušauskas.

Jo teigimu, Lietuva tuomet galėtų priimti batalioną arba du. Lygiagrečiai toliau bus vystoma infrastruktūra ir šiuo metu dislokuotai NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei – šie planai jau yra patvirtinti.

Šis maždaug pusantro tūkstančio karių vienetas šiuo metu gyvena laikinuose moduliniuose nameliuose Rukloje, tačiau artimiausiu metu tai žadama išspręsti.

„Išspręsime keisdami ir savo dalinių dislokavimo vietas liepos-rugpjūčio mėnesiais“, – sakė ministras.

Politinio tikslo įpareigojimas

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žurnalistams sakė, kad vienas iš svarbiausių pasiektų tikslų yra įtvirtintas NATO įsipareigojimas ginti kiekvieną aljanso centimetrą. Būtent iš šio kolektyvinės gynybos prioritetizavimo ir gimė pajėgumų stiprinimas.

„Jeigu tu įrašai politinį tikslą apginti kiekvieną centimetrą, tai faktas, kad tai reikia įrodyti ir praktiniais terminais, kitaip aljansas pats netektų prasmės. Ankstesni dokumentai to neturėjo“, – teigė jis.

Mindaugo Mikulėno nuotr./Gabrielius Landsbergis
Mindaugo Mikulėno nuotr./Gabrielius Landsbergis

Priėmęs svarbius sprendimus dėl naujų narių, rytinio flango gynybos ir aiškiai bei griežtai įvertinęs kylančias grėsmes, aljansas yra pasiruošęs dešimtmečiui į ateitį ar net ilgiau, mano ministras.

„NATO prieš kelis metus turėjo mėginti įrodyti, kad yra ne mirusių smegenų aljansas, šiandien įrodė, kad yra aljansas, kuris yra pasiruošęs atremti XXI amžiaus keliamus iššūkius ir pavojus. Reikia nepamiršti, kad aljansas buvo įkurtas šaltojo karo metu, atrodė, visai kitai realybei“, – pažymėjo G.Landsbergis.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min