Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 9d. 07:59

G.Nausėda ragina puoselėti istorinę atmintį, kalbą, atsispirti globalizmo pagundoms

Gitanas Nausėda ir Diana Nausėdienė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Gitanas Nausėda ir Diana Nausėdienė

Valstybės institucijos turėtų skirti daugiau dėmesio istorinei atminčiai, kultūrai ir lietuvių kalbai puoselėti, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Interviu BNS šalies vadovas sakė įžvelgiantis globalizmo pagundų keliamą grėsmę lietuvybei, ypač tarp jaunų žmonių.

Šalies vadovo teigimu, pastaruoju metu paaštrėjusios diskusijos istorinėmis temomis rodo, kad visuomenė ieško įkvėpimo praeityje ir nori „matyti ten didvyrius, ne vien nusikaltėlius“.

„Aš manau, kad šiandien mūsų istoriniame diskurse, šiaip visuomenės gyvenime istorinė praeitis, kaip jūs puikiai matote, įgyja kartais ir labai aštrias formas“, – sakė prezidentas.

„Ir tai tik dar kartą parodo, kad didelė visuomenės dalis norėtų jėgos semtis iš savo praeities, matyti ten didvyrius, ne vien nusikaltėlius, ir kad tai mums padėtų tvirtesniu žingsniu eiti į ateitį“, – teigė šalies vadovas.

„Visa tai aš ir turėjau omenyje, kalbėdamas apie tai, kad mums reikia atsispirti globalizmo pagundoms, kad mes privalome pirmiausia išlikti lietuviais, o jau tada europiečiais ir visu kitu“, – pridūrė G.Nausėda.

Lietuvos prezidentas sakė, kad jam kelia nerimą visuomenės susipriešinimas dėl Jono Noreikos atminimo lentos, ir teigė manantis, kad atsakomybė dėl to tenka Vilniaus merui.

G. Nausėda tvirtino tikintis, kad jo iniciatyva buriamas istorinės atminties forumas leis suartinti pozicijas, o iki tol ragino susilaikyti savivaldybes nuo kontroversiškų sprendimų.

Lietuvos prezidentas sakė, kad jam kelia nerimą visuomenės susipriešinimas dėl Jono Noreikos atminimo lentos, ir teigė manantis, kad atsakomybė dėl to tenka Vilniaus merui.

„Aš suprantu, kad tikrai ne per vieną, ne per antrą ir ne per penktąjį posėdį bus įmanoma išspręsti visus klausimus. Bet ko aš iš tikrųjų, kaip valstybės vadovas, baiminuosi, kad dabar atsiras šešiasdešimt politikų Lietuvoje, nes skirtingos savivaldybės gali pradėti traktuoti istorinę atmintį taip, kaip joms patinka. Ir čia vis dėlto tam tikra tvarka turi būti“, – kalbėjo prezidentas.

„Turbūt šiandien niekas per daug nediskutuoja, ar Vincas Kudirka yra geras herojus, ar blogas herojus. Yra tam tikrų aspektų, dėl kurių mes visi turime bendrą vardiklį. Mano kvietimas ir būtų ieškoti to bendrojo vardiklio, ieškoti tai, kas mus jungia, o ne tai, kas mus skiria“, – pridūrė G.Nausėda.

Prezidentas taip pat sakė, kad didesnis dėmesys turi būti skiriamas lietuvių kalbos puoselėjimui, ir sukritikavo ankstesnius valdžios svarstymus dėl kelių lituanistikos institutų jungimo.

„Prieš kurį laiką matėme pastangas šiek tiek nususinti lituanistikos mokslų centrą, išskaidyti jį, sumažinti. Nemanau, kad tai yra teisingas kelias, ir aš manau, kad savo kultūrai, kalbai ir istorijai puoselėti turime skirti daugiau dėmesio“, – sakė G.Nausėda.

Pernai didelio dėmesio buvo sulaukęs vyriausybinės darbo grupės siūlymas Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų institutus sujungti į vieną Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą.

Vyriausybės atstovai sakė, kad taip siekė išvengti dubliavimosi, tačiau kritikai teigė, kad optimizacija gali susilpninti lietuvių kalbos statusą. Šis planas įgyvendintas nebuvo.

Interviu BNS G.Nausėda taip pat teigė, kad siekdamas išvengti susipriešinimo neignoruos visuomenės nuomonės, priimdamas sprendimus dėl seksualinių mažumų situacijos.

Jis teigė, kad tokią poziciją perdavė ir Švedijos parlamento pirmininkui, kai jis šį mėnesį per vizitą Vilniuje teiravosi apie LGBT bendruomenės situaciją.

„Štai šitą klausimą man uždavė ir Švedijos Riksdago pirmininkas savo neseno vizito į Lietuvą metu. Mes sakėme, kad spręsime šitą klausimą žmogaus teisių įtvirtinimo kryptimi, atsižvelgdami vis dėlto į tam tikrą visuomenės poziciją, kuri šiuo metu yra susiklosčiusi, kuri nėra vienalytė, kuri ženkliai skiriasi didžiuosiuose miestuose ir provincijoje“, – sakė G. Nausėda.

„Ir tik tada darysime sprendimus, nes šioje vietoje taip pat labai lengva pasiekti didelį susipriešinimą. Susipriešinimo atmosfera, tuo aš esu įsitikinęs 105 procentais, neįmanoma siekti nei gerovės valstybės, nei apskritai jokių konstruktyvių tikslų“, – teigė prezidentas.

G.Nausėda sakė, kad vertybiniais klausimais atsižvelgs ir į Katalikų bažnyčios poziciją, tačiau ji nebus vienintelė, kurią išklausys priimdamas sprendimus.

„(Katalikų bažnyčia) man buvo, ji man yra ir man bus svarbi. Ar ji bus vienintelė? Ne, bet be jokios abejonės, kad ir į Katalikų bažnyčios nuomonę atsižvelgti yra būtina, turint omenyje, kad labai didelė dalis Lietuvos žmonių yra tikintys ir tikintys būtent kaip katalikai“, – sakė G. Nausėda.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min