Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 10d. 19:12

G.Nausėda: Rusija išlieka ilgalaike grėsme NATO

Gitanas Nausėda
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr. / Gitanas Nausėda
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusija išlieka ilgalaike grėsme NATO, o jos keliami saugumo iššūkiai ir grėsmės skatina Aljanso valstybes ir partnerius skirti dar daugiau dėmesio patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimui. Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas tai pirmadienį sakė vadinamojo Bukarešto devyneto nuotoliniame susitikime, kuriame taip pat dalyvavo JAV prezidentas Joe Bidenas ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

G.Nausėda savo kalboje akcentavo, kad Rusija, telkdama beprecedentes karines pajėgas prie Ukrainos sienos, tik patvirtino, kad neketina atsisakyti agresyvios elgsenos, o siekdama įbauginti kaimynines šalis kelia grėsmę jų suverenumui ir teritoriniam vientisumui.

„Rusija išlieka pagrindine ilgojo laikotarpio grėsme NATO“, – teigė šalies vadovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad NATO keliamus iššūkius atrems tik veikdamas vieningai, solidariai ir ryžtingai.

G.Nausėda, be kita ko, akcentavo nepakeičiamą transatlantinio ryšio svarbą: Europa negali išlikti vieninga ir saugi be JAV įsitraukimo – amerikiečių karių buvimas Baltijos ir Juodosios jūros regione yra stipriausias atgrasymo veiksnys.

Pasak prezidento, augančias Rusijos karines grėsmes gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange. Tai reiškia, kad NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą.

Šalies vadovas taip pat užtikrino, kad Lietuva ir toliau nuosekliai rūpinsis savo saugumu didindama išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 metais, investuos į karinę įrangą, infrastruktūrą, pajėgumus priimti sąjungininkų pajėgas.

Prezidentas tikisi, kad birželį Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus priimti principingi sprendimai, būtini Aljansui prisitaikant prie nuolat kintančios kompleksinės saugumo aplinkos ir užtikrinant nedalomą kolektyvinį saugumą.

„Prasidėjęs „NATO 2030“ procesas leis mums sukurti efektyvią atgrasymo ir gynybos architektūrą, skiriant tam būtinus resursus. Turime išlaikyti budrumą ir dėmesį Rusijos keliamoms grėsmėms, stiprinti nepakeičiamą transatlantinį ryšį, didinti gynybos biudžetus ir bendrą finansavimą, taip pat pagyvinti NATO atvirų durų politiką“, – sakė G.Nausėda.

Jis taip pat paragino Bukarešto devyneto šalis aktyviai remti Sustiprintų galimybių statusą turinčias partneres – Ukrainą ir Sakartvelą, padėti joms įgyvendinti euroatlantines aspiracijas ir tapti NATO narėmis.

Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainai, iki šiol patiriančiai karinę Rusijos agresiją, šiuo metu ypač reikalinga NATO parama ir pagalba.

G.Nausėda taip pat paprašė dalyvaujančių šalių paramos Lietuvos paraiškai 2023 metais Vilniuje surengti NATO viršūnių susitikimą.

„Bukarešto devynetuką“ sudaro vadinamojo NATO rytinio flango valstybės: Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Auk, Lietuva

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min