Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 4d. 14:09 , Atnaujinta: 2019 rugsėjo 4d. 15:30

G.Nausėda ragina atsisakyti radikalių karpymų ES biudžete

Gitanas Nausėda ir Davidas-Maria Sassoli
Lietuvos respublikos prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr. / Gitanas Nausėda ir Davidas-Maria Sassoli

Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su Europos Parlamento pirmininku Davidu-Maria Sassoli aptarti šios institucijos darbų, būsimo Europos Sąjungos (ES) biudžeto ir Rytų partnerystės. Susitikimo metu taip pat aptarta ES politika pasaulyje, energetinio saugumo ir tvaraus vystymosi klausimai, pranešė Europos Parlamentas.

Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį paragino atsisakyti radikalių karpymų būsimajame Europos Sąjungos (ES) biudžete.

Taip jis kalbėjo po susitikimo su Europos Parlamento pirmininku Davidu-Maria Sassoli.

Pasak šalies vadovo, dideli karpymai neleis įgyvendinti užsibrėžtų pačios ES tikslų ir pakenks atskirų šalių interesams.

„Radikalus biudžeto karpymas tiek ES mastu, tiek atskirų ES šalių mastu labai apsunkintų naujojo politinio ciklo tikslų įgyvendinimą, o tie tikslai yra labai ambicingi – tai ir vidaus rinkos gilinimas, ir jungtys, ir gera kaimynystės politika, ir, žinoma, tyrimai ir inovacijos, kurios ateinančius penkerius metus bus vienas svarbiausių ES prioritetų. Dar nepaminėjau klimato kaitos, kuri taip pat kainuoja nemažus pinigus“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

„Tie radikalūs karpymai turi tapti ne tokiais radikaliais ir užtikrinti tiek bendrijos, tiek ir atskirų šalių interesus“, – pridūrė jis.

Anot Europos Parlamento pranešimo, D.M.Sassoli per susitikimą su Lietuvos prezidentu tvirtino, kad jo vadovaujama institucija yra pasirengusi kovoti už dabartinio dydžio daugiametį ES biudžetą, galintį sumažėti dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos.

„Mes taip pat tikimės bendradarbiauti su Lietuva užtikrindami orų, saugų ir geresnį gyvenimą visiems europiečiams, įskaitant gyvenančiuosius ES kaimynystėje“, – pranešime cituojamas parlamento pirmininkas.

Lietuva siekia 2021 – 2027 metų ES biudžete užsitikrinti didesnes išmokas žemdirbiams ir vadinamąsias sanglaudos lėšas, skirtas mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą, taip pat aptars finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.

Pagal Europos Komisijos pasiūlymą, sanglaudos finansavimas Lietuvai mažėtų maždaug ketvirtadaliu, įvertinus šalies ekonomikos pažangą, o Lietuvos prašymas suvienodinti išmokas žemdirbiams šioje finansinėje perspektyvoje dar liks neįgyvendintas.

ES šalių lyderiai prie biudžeto klausimo turėtų grįžti gruodį, tačiau galutiniai sprendimai turbūt nusikels į kitus metus.

G.Nausėda džiaugėsi šių metų Europos Parlamento išsakyta parama Lietuvos prašymui, kad Ignalinos atominei elektrinei uždaryti būtų skirta 780 mln. eurų, o ne 552 mln. eurų, kaip kad siūlė Europos Komisija.

Lietuvos prezidentas ir Europos Parlamento pirmininkas taip pat aptarė Rytų partnerystę, ES politiką pasaulyje, energetinio saugumo ir tvaraus vystymosi klausimus.

ES šalių lyderiai prie biudžeto klausimo turėtų grįžti gruodį, tačiau galutiniai sprendimai turbūt nusikels į kitus metus.

„Lietuva yra sėkmingo ekonominio ir politinio vystymosi pavyzdys. Šią sėkmę didele dalimi nulėmė narystė Europos Sąjungoje. Todėl nenuostabu, kad Lietuvos visuomenė yra stipriai proeuropietiška, o jūsų šalis yra ES integracijos priešakyje“, – kalbėjo D.M.Sassoli.

Briuselyje G. Nausėda ketvirtadienį susitiks su Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos vadovais.

Prezidentas trečiadienį saugumo klausimus aptars su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie 15min