Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 24d. 21:28 , Atnaujinta: 2019 gegužės 24d. 23:58

Paskutiniai prezidentiniai debatai: be konflikto, o su apsikabinimais ir komplimentais

Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Kandidatų į Respublikos Prezidentus debata

Penktadienį įvyko paskutiniai nacionaliniai kandidatų į prezidentus debatai. Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda kalbėjo apie tai, kaip bendrautų su žiniasklaida, jei sekmadienį bus išrinkti, ką darytų, jei streiko metu Lietuvoje savo veiklą sustabdytų visos švietimo įstaigos, kaip elgtųsi sulaukę Rusijos prezidento Vladimiro Putino kvietimo susitikti su sąlyga, kad nebus kalbos apie Ukrainą.

Debatai vyko Simono Daukanto aikštėje, sausakimšoje abu kandidatus panorusių gyvai išklausyti žmonių. Atmosfera nebuvo eilinė – kandidatus blaškė ne tik konkurento rėmėjų plakatai ir kartais prasiveržiantys plojimai, bet ir šalia scenos zujantys vaikai.

Nors debatai buvo kitokie, nei iki šiol vykusieji, I.Šimonytė ir G.Nausėda, kaip ir anksčiau, vengė konflikto, susilaikydavo nuo aštrių replikų konkurentui pasisakius, o galiausiai po visko apsikabino ir vienas kitam dėkojo.

Nelengva buvo jiems ir girtis. Štai paklausta apie savo pranašumus, I.Šimonytė išskyrė politinę patirtį, paminėjo, kad yra „muštas zuikis“. G.Nausėda šiuo klausimu negailėjo komplimentų varžovei ir įvardijo savąją stiprybę – darbo patirtį privačiame sektoriuje.

I.Šimonytė teigė nemenkinanti G.Nausėdos patirties ir išminties, bet rinkėjams sakė galinti pasiūlyti savo įdirbį ir patirtį politikoje.

„Savo supratimą, kaip išties veikia politiniai procesai Lietuvoje. Na, ir tai, kad esu muštas zuikis. O už muštą zuikį, kaip žinoma, dešimt nemuštų duoda“, – su šypsena veide kalbėjo kandidatė.

Debatų moderatoriui žurnalistui Edmundui Jakilaičiui pasitikslinus, kas ją mušė, I.Šimonytė atsakė: „Gyvenimo aplinkybės kartais vertė priimti sprendimus, kurie buvo sudėtingi, kurie buvo ne visada aiškūs, kuriuos teko aiškinti, kuriuose teko nepalūžti ir daryti tai, kas, mano nuomone, buvo geriausia Lietuvai.“

Gyvenimo aplinkybės kartais vertė priimti sprendimus, kurie buvo sudėtingi.

G.Nausėda kalbėdamas apie save kaip geresnį galimą būsimą prezidentą, pirmiausia pluoštą komplimentų metė I.Šimonytės pusėn: „Pirmiausia, aš labai gerbiu jus kaip politikę, kaip tvirtą asmenybę ir kaip žmogų, kuris tikrai turi labai gerą pažiūrų sistemą galvoje. Kai pas žmogų tvarka galvoje, tvarka ir ant liežuvio. Todėl man labai patinka jūsų argumentacija ir jūsų dėstymo stilius.“

Tada jis prakalbo apie save. Sakė galintis pasiūlyti tai, ko I.Šimonytė negali pasiūlyti. Patirtį privačiame sektoriuje.

„Kuris padėjo suprasti ir pamatyti gyvenimą iš kitos pusės. Pamatyti, kaip veikia verslas, kaip veikia makroekonomika, nes tokia buvo mano pareiga, analizuoti ekonominius procesus, analizuoti užsienio prekybą, užsienio prekybos ryšius, tai aš dariau pakankamai ilgai ir sėkmingai“, – dėstė G.Nausėda ir darė prielaidą, kad šiuo darbu užsitarnavo piliečių pasitikėjimą.

Jis taip pat pabrėžė esantis nepriklausomas kandidatas, kuris esą neturi jokių simpatijų ar antipatijų politinėms organizacijoms.

G.Nausėdos štabas, anot pretendento, viską pradėjo nuo nulio.

„Mes sukūrėme puikią komandą, ir aš tikiuosi, kad šita komanda padės man ir tolimesniame mano kelyje“, – kalbėjo jis.

Atsakydama dėl nepriklausomumo, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų remiama I.Šimonytė tikino, kad politikoje nėra priešų – tik skirtingi matymai.

„Būti nepriklausomu politikoje nėra sudėtinga, jeigu tu turi tinkamą vertybių sistemą“, – kalbėjo ji.

„Aš manau, kad vertybių sistema yra tai, kas įgimta, kas susiformuoja per ilgus metus ir ką mes giname bet kokiomis aplinkybėmis“, – replikavo G.Nausėda ir pridūrė, kad kartais vertybės gali būti pajungiamos kažkokiems kitokiems tikslams.

Į rinkimus G.Nausėda tikino atėjęs su gerovės valstybės vertybe. To esą jis reikalaus iš bet kokio Seimo ar Vyriausybės.

Jei taps prezidentu, žadėjo G.Nausėda, Lietuvoje pasikeis politinė kultūra. I.Šimonytė akcentavo, kad politikoje bus daugiau politikos.

G.Nausėdai pasigirti sekėsi geriau

Į prašymą įvardyti savo darbus, kuriais didžiuojasi, I.Šimonytė atsakė lakoniškai – kad sunku didžiuotis savo pasiekimais, ir kad apie tai nėra galvojusi.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

G.Nausėdai atsakė plačiau. „Turbūt pirmiausia galėčiau pasidžiaugti, ko gero, pirmąja pagal naująją tvarką ekonomikos moksluose apginta disertacija“, – pasididžiavimą įvardijo jis. Dar pakankamai sovietizuotoje ekonomikos sistemoje, kaip nurodė G.Nausėda, disertacija buvo „naujo vėjo gūsis“.

Kitas jo pasididžiavimas – Lietuvos banko pinigų politikos programa 1997–1999 metais, o trečias – šiandieninė „nuostabi komanda, kuri dirba kaip laikrodis“.

Paklausta, koks yra jos prezidento etalonas, I.Šimonytė konkretaus asmens neįvardijo, bet pasakė, ko tokiam šalies vadovui reikia: „Išminties, drąsos gebėjimo kalbėti, nekonfliktiškumo, tada kada to konfliktiškumo išties nereikia, gebėjimo telkti, atvirumo“.

G.Nausėda kaip etaloną išskyrė prezidentą Valdą Adamkų, kurio komandoje dirbo, kai jis siekė tapti prezidentu. Pretendentas dėkojo V.Adamkui už patarimus, kurių jis esą davė šios rinkimų kampanijos metu.

Iš užsienio politikų kandidatas paminėjo JAV prezidentą Ronaldą Reaganą ir Jungtinės Karalystės premjerę Margaret Thatcher.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kandidatų į Respublikos Prezidentus debatai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kandidatų į Respublikos Prezidentus debatai

O kas, jei vėl mokytojų streikai?

Klausimą kandidatams uždavė Švietimo ateities forumo prezidentė Vilija Targamadzė. Ji teiravosi, kokie butų politikų sprendimai, jei vyktų streikas, kuriame dalyvautų visos profesinės sąjungos, o ugdymo įstaigos nedirbtų visoje Lietuvoje.

Anot G.Nausėdos, tokia situacija reikštų, kad problemos buvo nesprendžiamos anksčiau. Jis priminė, kad neseniai panašią problemą – mokytojų streikus – turėjome.

„Bėda ta, kad matydami, kol nėra nepasitenkinimo, mes stengiamės problemą atidėlioti ir jos nespręsti, ir tuomet tenka gesinti gaisrus. Jei iš tikrųjų tokia situacija kyla, reiškia gaisras įsiliepsnojo, ir aš manau, kad prezidento priedermė yra pakviesti šituos protestuojančius žmones, išgirsti jų reikalavimus, [...] pamėginti įtikinti juos, kad verta grįžti atgal į mokyklas, į ugdymo įstaigas dirbti savo darbo“, – dėstė kandidatas. Politikai kartu su švietimo srities lyderiais, jo matymu, tokioje situacijoje turėtų patvirtinti ilgalaikį planą.

„Situacija sudėtinga, – pabrėžė I.Šimonytė. – Prezidento, kaip didžiausią visuomenės pasitikėjimą turinčio politiko priedermė tuos žmones, kurie atsakingi už priimamus sprendimus ir Vyriausybėj, ir Seime, taip pat švietimo bendruomenių lyderius, taip pat ir kitus, tarkim profesinių sąjungų lyderius, telkti ir sutarti dėl konkrečių sprendimų, kaipgi [...] [mokytojo] prestižas turėtų būti įtvirtintas.“

Čia, anot kandidatė, yra dvi dimensijos – finansai ir nepasitikėjimas mokytoju: „Kuris dabar vyrauja švietimo sistemoje, ir tai, kad mokytojas yra apkrautas ir užknistas – nepabijosiu to žodžio – darbais, kurių neturėtų dirbti tuo metu, kada turėtų mokyti vaikus.“

Ji ragino sutarti dėl to, kad mes mokytoju pasitikime ir nemokysime mokytojo, kaip mokyti vaikus.

Po šių kandidatės žodžių greta prezidentūros nuskambėjo publikos plojimai.

Aptartas tikėjimas Dievu

Debatai pasisuko tema apie religiją ir tikėjimą į Dievą. G.Nausėda tikėjimą tikino laikantis nepajudinama uola, o Bažnyčią – vieta, kur galima apsibrėžti santykį su tikrove, moralės principais, besikeičiančiu pasauliu.

Aš pasisakau už tai, kad privalome gerbti vienas kito tikėjimą.

„Aš pasisakau už tai, kad privalome gerbti vienas kito tikėjimą“, – kalbėjo kandidatas. G.Nausėda sakė esantis nereguliariai praktikuojantis katalikas, kartais medituojantis, bandantis prisiminti žmones, kurie jau išėjo, prisiminti, kad esame laikini.

I.Šimonytė teigė, kad yra tikintis žmogus.

„Tai nereiškia, kad man nekyla klausimų, kuriuos aš matau reikalą aptarti su Bažnyčios žmonėmis. Kartais diskutuojam ir galbūt liekam nesutarę.

Man Bažnyčia visų pirma yra bendruomenė. Ne institucijos, ne vadovybė, ne kažkokie konkretūs žmonės, o bendruomenė ir bendrystė“, – kalbėjo politikė.

Dekalogas ir krikščioniška etika yra pagrindai, kuriais ji sakė besistengianti vertinti savo sprendimus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kandidatų į Respublikos Prezidentus debatai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kandidatų į Respublikos Prezidentus debatai

Atsakydama į klausimą iš publikos apie žiniasklaidą, I.Šimonytė tikino atsakanti į žurnalistų klausimus, jei tik gali, pridūrė, kad neturi mėgiamų ar nemėgiamų visuomenės informavimo priemonių. Tiesa, kai kurioms esą atsako tik raštu.

G.Nausėda tikino, kad jo santykis su žiniasklaida visada buvo draugiškas, ir žadėjo būti žiniasklaidos laisvės garantu: „Jei žiniasklaida bus suvaržyta, jei bus spaudžiama į kampą, mes gyvensime truputį blogesniame, truputį uždaresniame, ir ko gero, mažiau demokratiniame pasaulyje.“

V.Putinui tartų „ne“

Tris klausimus kandidatams debatuose uždavė politologas Tomas Janeliūnas. Jis teiravosi, kokių veiksmų politikai imtųsi, kad palaikytų šalies saugumą, jei iš Europos pasitrauktų nuolatinės parengties ir rotacinės amerikiečių pajėgos, būtų koncentruojamasi į Kinijos stabdymą, o amerikiečių pajėgų dalyvavimo NATO pratybose Europoje būtų galima tikėtis tik išimtiniais atvejais.

„Labai sudėtingas klausimas. Mes labai daug kalbame apie JAV galimą pasitraukimą iš Europos, bet vis dėlto niekada buvimo, fizinio buvimo, ir dėmesio mūsų regione iki šiol nebuvo“, – į klausimą atsakinėjo I.Šimonytė ir pabrėžė, kad Lietuva turi kitų partnerių, su kuriais gali dalyvauti pratybose.

G.Nausėda į klausimą ramiai atsakinėti negalėjo. Debatų metu netoli scenos, laikydamas plakatą, su kandidato atvaizdu, vaikštinėjo besišypsantis berniukas.

„Tai yra partizaninė rinkodara“, – pajuokavo E.Jakilaitis ir paragino judėti toliau.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

„Tikrai JAV pasitraukimas būtų didelė netektis ir mano, kaip prezidento, vaidmuo būtų įsitikinti, kad tai yra galutinis sprendimas ir padaryti viską, kad tokio sprendimo nebūtų“, – dėstė kandidatas. Jo manymu, tokioje situacijoje JAV pasitraukimą galėtų kompensuoti kiti NATO partneriai.

Ir visgi, pabrėžė jis, JAV pasitraukimas būtų „negeras signalas“.

T.Janeliūnas uždavė klausimą ir apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną: koks būtų kandidatų atsakymas, jei jis siektų apsilankyti Lietuvoje ir suderinti pokalbio temas – kad jo metu nebūtų keliami klausimai dėl Krymo okupacijos ar „konflikto Ukrainoje“.

I.Šimonytės atsakymas buvo trumpas: „Ne.“ Aikštėje pasigirdo plojimai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

O apie ką kalbėsime, gerbiamas V.Putinai?

G.Nausėda sakė, kad V.Putinui užduotų klausimą: „O apie ką kalbėsime, gerbiamas V.Putinai? Ar kalbėsime apie kažkokius neesminius dalykus? Labai smagu, kad jūs norite apsilankyti, bet [...] Ukrainos klausimas bus keliamas – patinka jums tai, ar ne, nes toks yra mūsų užsienio politikos principas ir mes jo nekeisime.“

Klausiami apie Astravo atominę elektrinę Baltarusijoje, abu kandidatai kalbėjo apie jos grėsmę ir elektrą, kurios neturėtume pirkti iš, kaip teigta, nesaugiai ją gaminančios elektrinės. Abu kandidatai taip pat pasisakė už vienodą visų veiklos rūšių apmokestinimą.

Vaivorykštės spalvų ženklelis įmanomas abiejų atlapuose

Teisininkas Vytautas Mizaras klausė pretendentų į prezidentus, kokias problemas jie mato Lietuvoje užtikrinant laisvo žmogaus apsaugą ir kokios lyderystės imtųsi jas sprendžiant.

I.Šimonytės lyderystė, kaip nurodė ji, būtų siekiant užtikrinti kiekvieno žmogaus – nesvarbu, kokia jo seksualinė orientacija, tautybė, tikėjimas – teises. Prezidentas, jos manymu, gali aiškiai pasakyti, kad jokios iniciatyvos, pažeidžiančios Europos Sąjungos dokumentuose apibrėžtas žmogaus teises, negali būti svarstomos.

Ji teigė matanti sritį – asmenvardžių rašymą – kur pati galėtų imtis iniciatyvos kaip prezidentė.

Lietuvoje didžiausia problema, anot G.Nausėdos, kad žmogus jaučiasi mažas prieš teisinės sistemos „buldozerį“, ir anot jo, dažnai šioje sistemoje neranda teisingumo.

G.Nausėda, jei taps prezidentu, teigė sieksiantis teismus atverti visuomenei. Teismų sistema, nieko nedarant, kaip teigė G.Nausėda, gali tapti valstybe valstybėje. Jis siūlė steigti Teisingumo tarybą ir aktyviau naudoti mediacijos institutą.

Paklausti, ar per nepasitenkinimo sulaukusias homoseksualų eitynes paprašyti įsisegti ženklelį su vaivorykštės spalvų vėliava, abu kandidatai tikino, kad be problemų tai padarytų. G.Nausėda tikino, kad galbūt iškeltų ir ryškiaspalvę vėliavą šalia Prezidentūros. I.Šimonytė teigė, kad vėliava – ne rodiklis, jai svarbiau pasisakyti už visų žmonių lygias teises ir abipusę pagarbą.

Prezidento rinkimai vyks sekmadienį. Penktadienis buvo paskutinė išankstinio balsavimo rinkimuose diena.

Komentarai: 28

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Video

03:27
01:36
03:31

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas

Visi į lauką!

Parašykite atsiliepimą apie 15min