G.Nausėda nemano, kad reikia versti A.Verygą: arkliai vidury upės nekeičiami

Prezidentas tikino, kad laukia sugrįžtančių emigrantų. 

Pasak jo, kiekvienas žmogus yra galimybė, o ne problema.

„Kiekvienas papildomas žmogus yra sveikintinas, - sakė jis. - Neleiskime virusui sugriauti to, ką kūrėme dešimtmečius“. 

Kita vertus, jis atkreipė dėmesį, kad sugrįžtantieji dabar elgiasi neatsakingai, kai nesilaiko karantino. 

Jis tikino, kad žmonių sekti negalima, tačiau būtinas karantinavimas privalomas. 

„Jie negali elgtis neatsakingai“, – apie sugrįžtančius kalbėjo prezidentas ir sakė matęs vaizdo įrašus, kur emigrantai šaiposi iš karantino taisyklių.  

Visgi, pasak jo, žmonėms sudrausminti nereikia kariuomenės, pakanka policijos. 

Prezidentas G.Nausėda pats pasisakė klausimu, kuris žurnalistų nebuvo užduotas. 

Jis panoro pasisakyti, kad nepritaria kainų reguliavimui.

Pasak jo, jei kainos būtų reguliuojamos, tų prekių tiesiog neliktų. 

„Šiandien turime visas prielaidas užtikrinti, kad kainos neaugtų. Tam reikia sutvarkyti logistikos linijas, tiekimo grandines, užkirsti kelią 60 km eilių atsiradimui. Nėra esminių priežasčių maisto ir kitų produktų kainoms didėti“, – kalbėjo jis. 

Prezidentas tikino, kad kol kas nereikia baimintis, kad partijų susitarimas dėl išlaidų gynybai didinimo neveiks, mat jis pasirašytas dešimtmečiui, per kurį dar laukia ir pakilimų, ir nuosmukių.

Prezidento teigimu, dėl reagentų kiekio šalyje vis dar neramu. Galėsime nurimti tik tuomet, kai Lietuvą pasieks visi užsakyti reagentai, tačiau kol kas dėl to aiškumo nėra. 

Be to, prezidento teigimu, reikia aiškaus būtinų apsaugos priemonių medikams sąrašo. 

G.Nausėda žadėjo netrukus kalbėtis su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-in'u ir paprašyti, kad ši šalis paskolintų krizės specialistą. 

„Esu numatęs kalbėtis su Pietų Korėjos prezidentu ir manau, kad tas pokalbis galėtų įvykti jau rytoj, paprašydamas atsiųsti specialistą iš Pietų Korėjos, kuris galėtų mus pakonsultuoti tais klausimais, kurie mums šiuo metu yra aktualiausi ir su kuriais sėkmingai susidorojo Pietų Korėjos vyriausybė pastaruoju metu“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė šalies vadovas.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Moon Jae-inas Vatikane

„Kaip žinote, šita valstybė pasižymėjo tuo, kad turėjo gana ryškų koronaviruso protrūkį, tačiau sugebėjo suvaldyti situaciją efektyviomis priemonėmis ir manau, kad jų patirtis mums būtų tikslinga ir pravarti“, – pridūrė G.Nausėda.

Prezidentas pasidžiaugė verslo ir mokytojų iniciatyvomis, kilusiomis koronaviruso laikotarpiu. 

„Kalbamės su dviem bendrovėmis, kurių viena galėtų gaminti reagentus, o kita apsaugines priemones“, – teigė prezidentas, tačiau įmonių pavadinimų nepaminėjo.

Visgi jis pripažįsta, kad užtikrinant nuotolinį mokymąsi būtina turėti kompiuterių. Jų perka Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tačiau nepakankamai. 

Esą dėl to prezidentūra suves ministeriją ir piliečių iniciatyvas – Edmundo Jakilaičio vedamą „Būkime stiprūs kartu“, „Mokykla namuose“ ir kitas.  

G.Nausėda tikino dar praėjusią savaitę kreipęsis į kariuomenę ir paprašęs strateginio veiksmų plano, nors jo kol kas nereikia. 

Visgi, pasak prezidento, tokie planai turi būti parengti. 

Antradienį kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, anot prezidento, planą pristatys ir tuomet bus sprendžiama, ar reikia dar vieno Valstybės gynimo tarybos posėdžio.

Prezidentas ragina visus likti namuose ir niekur neiti, jei tai nėra būtina. 

Visgi G.Nausėda apgailestavo, kad Lietuva yra netekusi vienos iš valstybės institucijų – parlamentinės demokratijos ašies. 

Anot jo, skundžiamasi, kad kai kur savivaldoje opozicijos atstovų pasisakymų laikas būtų smarkiai ribojamas, tačiau Seimas dabar visai nedirba.

„Ką yra padaręs Seimas, jis yra išjungęs savo mikrofonus“, – teigė prezidentas. 

G.Nausėda tikino, kad parlamentas turi dirbti – laikas suvokti atsakomybę prieš Lietuvos žmones.

Pasak prezidento, buvo nustatytos per švelnios karantino sąlygos, todėl matome daug užsikrėtimo viduje šalies atvejų. 

G.Nausėdos nuomone, karių visgi visuomenės tvarkai prižiūrėti įvesti nereikia. Užtenka griežtinti įstatymuose numatytą atsakomybę už karantino nesilaikymą.

„Policija turi būti atsakinga ir toliau“, – sakė jis.

Prezidentas pripažino, kad vien įspėjimų nebepakanka, reikia griežtesnių priemonių.

LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Prezidentas telefonu bendrauja su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu

Prezidentas pripažino, kad dėl pirkimų neišmanymo atsakomybė tenka ir sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai. Visgi prezidentas nemano, kad jį reikia keisti. 

„Ponas Veryga, kaip medikas, pirmomis savaitėmis elgėsi ir adekvačiai, ir pakankamai kompetentingai“, – gyrė ministrą prezidentas. 

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

Visgi, pasak G.Nausėdos, dabar išlindo ir darbo trūkumai. Tačiau prezidentas tikina, kad A.Verygos keisti nereikia. 

Tiesiog, pasak prezidento, pirkimų planavimu turi užsiimti vadybininkas. „Ekstremaliųjų situacijų centrą reikia stiprinti“, – teigė jis. 

Prezidentas nurodė, kad krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio kompetencija neabejotina, tačiau „keisti arklius brastoje ir dar viduryje upės“ būtų eksperimentavimas su visuomenės sveikata.

„Nemanau, kad šiuo metu Vyriausybė ar valdžios institucijos galėtų sau tai leisti“, – kalbėjo prezidentas. 

Jis tikino, kad būtų geriau jei į Ekstremalių situacijų valdymo centrą būtų įtraukti verslo atstovai.

Prezidentas tikino gaunantis be galo daug pasiūlymų iš medikų ir partijų atidžiai juos vertinantis ir besirenkantis, ką daryti. 

„Pastaruoju metu sustiprėjo raginimai skelbti nepaprastąją padėtį. Manoma, kad šitokiu būdu, įvedus praktiškai karo stovį, bus šalyje išspręstos tos problemos, kurios šiuo metu nėra efektyviai sprendžiamos“, – aiškino jis, bet tikino, kad reikia blaiviai išsiaiškinti tokių pasiūlymų ir kylančių problemų priežastis.

Prezidento nuomone, kol kas būtinybės įvesti nepaprastąją padėtį nėra. 

Pasak prezidento, šiuo metu aiškiai trūksta vadybinių įgūdžių ekstremalių situacijų valdymo centre.

Štai kodėl mes neturėjome nei suplanuoto proceso, neturėjome aiškaus plano, už kiek perkame, ką perkame ir kada prekės bus pristatytos.

Pirmiausia tai esą pasireiškė perkant reagentus ir kitas medicinines priemones, kas sukėlė įtampą medikų bendruomenėje.

„Tenka pripažinti, kad toks buvo sprendimas atiduoti šitas kompetencijas į tų žmonių rankas, kurie turėjo labai ribotą suvokimą, kas yra pirkimai, kas yra elektroninės pirkimų sistemos. Štai kodėl mes neturėjome nei suplanuoto proceso, neturėjome aiškaus plano, už kiek perkame, ką perkame ir kada prekės bus pristatytos. (...)

Aš net įtraukiau mūsų prezidentūros darbuotojus į tiesioginį reagentų ir medicinos priemonių pirkimo procesą. Išaiškėjo, kad mes bendroje ES platformoje nesame pateikę prašymo įsigyti priemones. Ten buvo dvi valstybės, bet tarp jų Lietuvos nebuvo. Mūsų pastangomis Lietuva buvo įtraukta kaip trečioji valstybė. Atsišaukė viena iš šalių, kurios galėtų reagentą suteikti“, – sakė jis ir tikino, kad sprendimo dėl reagentų dar laukiama. 

G.Nausėda tikino, kad prezidentūros darbuotojai bando nupirkti ir apsaugos priemonių, tačiau neįvardino, iš kokios šalies būtų perkama.