Į 15min redakciją kreipėsi Speigo gatvėje Kaune garažą turintis Arnas. Jis panoro viešai iškelti kelių bei įvažų asfaltavimo problemą.
Arnas ne kartą kreipėsi į Kauno savivaldybę dėl to, kad būtų sutvarkytas bendrijai priklausantis avarinės būklės privažiavimas prie garažų, tačiau darbai taip ir neprasidėjo. Belieka investuoti patiems garažų savininkams. Tiesa, tai padaryti nėra lengva.
„Gavau nuorodą (į vienos televizijos sukurtą reportažą – aut. past.) iš savo garažų bendrijos pirmininko su pasakojimu apie kitai garažų bendrijai skiriamą baudą už sutvarkytą kelią.
Ne kartą kreipiausi dėl Speigo gatvės remonto, nes kelias – avarinės būklės, bet jau praėjo 6-eri metai, kelias nesutvarkytas. Kiek bendrijos už savo lėšas užbetonuoja duobes, tiek ir yra tvarkomas.
Savivaldybė atsisakė remontuoti kelią teigdama, kad tai garažų bendrijų rūpestis, ir pasiūlė galimybę prisidėti prie darbų. Tačiau pirmininkas sužinojo, kad savivaldybei prisidedant taikomas kelis kartus brangesnis kvadratinio metro įkainis nei samdant privačią įmonę ir kelią asfaltuojant tik savo lėšomis. Taigi asfaltuoti už savo lėšas kelis kartus pigiau nei su savivaldybės 50 proc. parama“, – stebėjosi Arnas.
Manė, kad viską daro teisėtai
Kalbėdamas apie savomis lėšomis įvažą bei aikštelę išsibetonavusią ir „baudą“ už tai gavusią bendriją, Arnas turėjo omenyje dar 2021 metais susiklosčiusią ir iki šiol nesibaigiančią istoriją su Islandijoje plente Kaune veikiančia 149-ąja garažų statybos ir eksploatavimo bendrija.
Nesulaukę Kauno savivaldybės pagalbos garažų savininkai patys ėmėsi iniciatyvos – investavo apie 42 tūkst. eurų ir išsiasfaltavo 160 kv. m užimančią aikštelę už savas lėšas. Tiksliau, atnaujino sugadintą kelio dangą, pašalino pavojingai išlindusias vielas, užtaisė duobes.
„Prieš pradėdami darbus kreipėmės į Kalniečių garažų bendrijų asociacijos pirmininką. Šis pasakė, kad visas plotas yra išnuomotas iš valstybės. Skambinome į seniūniją, klausėme, ar reikalingas leidimas keičiant kelio dangą. Pasakė, kad nereikalingas. Taigi buvome įsitikinę, kad viską darome sąžiningai.
Bendrijos pirmininkas turi daugiau žinoti už teisininkus ir Statybos inspekciją?
Pirmoji pasamdyta įmonė, kuri turėjo atlikti darbus, bankrutavo. Teko už savo pinigus dar kartą išsibetonuoti“, – istorijos pradžią 15min ėmė pasakoti 149-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos vadovas Mindaugas Dambrauskas.
Tiesa, vienas bendrijos narys nepanoro mokėti už darbus, tad jo dalį norėta išsireikalauti teismo keliu. Prasidėjus bylos nagrinėjimui, iškeltas klausimas dėl betono kokybės.
Galiausiai į procesus įtraukta Valstybinė teritorijų planavimo bei statybos inspekcija (Statybos inspekcija). Ši nustatė, kad žemės sklypas – nesuformuotas.
„Pasakė, kad turime susiformuoti žemės sklypą ir viskas bus gerai. Susiformavome. Susitvarkėme ir nuomą. Tuomet paaiškėjo, kad aikštelei leidimo neturime. Vėl naujiena. Niekas negali pakomentuoti, ko reikia, kiek reikia. Bendrijos pirmininkas turi daugiau žinoti už teisininkus ir Statybos inspekciją?“, – retorinį klausimą kėlė M.Dambrauskas.
Įsisuko teismų karuselė
Taigi paramos iš valdžios nelaukusi ir iniciatyvos besiėmusi bendrija apkaltinta savavališkomis statybomis – bendrija nėra žemės sklypo savininkė, tad be atliktų projektavimo darbų ir gauto statybą leidžiančio dokumento nieko daryti negalėjo. Jai liepta susimokėti apie 20 tūkst. eurų siekiančias įmokas arba atstatyti viską į pradinę padėtį.
Prasidėjo ilgas teismų maratonas, kuris tęsiasi iki šiol.
