15min ką tik rašė, kad Lietuvoje veikia gudri pasipelnymo iš ukrainiečių schema. Iš karo grėsmėje gyvenančių rajonų atvežti darbuotojai lieka apgauti – darbai atlikti, o pinigai nesumokami.
Šįkart – apie visai kitokį atvejį, kuris nutiko Naujojoje Akmenėje. Mieste, kuriame gyvena gausi ukrainiečių bendruomenė.
Gausą lėmė keli dalykai – pigiausi Europoje butai, supratinga vietos valdžia ir dar vieni kenkėjai – nekilnojamojo turto ir dokumentų vizoms gauti tarpininkai.
Ukrainietė Larisa Michailovskaja Naujojoje Akmenėje atsidūrė visai kitokiais keliais. Galima sakyti, kad vietos ligoninė, sužinojusi, jog ji galėtų gyventi ir dirbti čia, labai apsidžiaugė. L.Michailovskaja yra aukščiausios kategorijos akušerė-ginekologė. Tokios norėtų kone kiekviena šalies gydymo įstaiga.
Lietuvoje apsigyveno visa šeima
Ligoninė moterį mielai įdarbino. Suteikė būstą jaukioje renovuotoje miesto gatvėje. Sutarė pareigas atitinkantį atlyginimą. Dabar L.Michailovskaja kiekvieną darbo dieną konsultuoja moteris.
Juk sveikatos bėdos neturi tautybės ir jos sprendžiamos vienodai.
Kalba – ne bėda. Stengiasi kalbėti lietuviškai. Dažnai šalia laiko įjungtą planšetinį kompiuterį su vertėjo programa.
Visada šalia yra asistentė, kuri tiksliai išverčia. „Juk sveikatos bėdos neturi tautybės ir jos sprendžiamos vienodai“, – šypsosi medikė.
Donecke ji dirbo vienoje iš centrinių ligoninių ir savo rankomis atliko pažangiausias operacijas. Čia ji tokias arčiausiai galėtų atlikti tik Šiauliuose.
O gal bando ją persivilioti didesnės Lietuvos ligoninės? Gal ir viliotų, tačiau medikė nieko keisti nenori. Dabar yra labai gerai – ligoninė palaiko, namai yra, dukra džiaugiasi studijomis.
Profesija turi vieną bruožą – moterys nemėgsta keisti savo gydytojų. Kol kas „naujokės“ prisibijo, tačiau palengva prie jos pripranta.
Medikė pati žino, kad pas gerą specialistą moterys pasiryžusios vykti ir tūkstančius kilometrų, tačiau prieš tai reikia jį pažinti. Galima sakyti, kad po darbo ji ir toliau dirba Ukrainoje – internetu konsultuoja ten likusias pažįstamas moteris.
„Kartą, kai dar dirbau Donecke, pas mane viena moteris atvyko iš Kijevo. Ji pamatė, kad gydytoja suplaka tuos leidžiamus vaistus, kurių plakti negalima. Tą pačią sekundę apsisuko ir išvyko pas mane“, – prisimena medikė.
L.Michailovskaja supranta, kodėl Lietuvoje aukšto lygio operacijos ir net gimdymai jau vyksta tik didžiųjų miestų ligoninėse: „Jei per mažai gimdymų, krenta gydytojų kvalifikacija. Neseniai teko stebėti mokomąją vaizdo medžiagą, kurioje buvo privelta klaidų. Jei vadovautumėmės filmo nurodymais, kojomis į priekį gimstantys vaikai būtų sužaloti arba mirtų.“
Kas bebūtų – visi kartu
L.Michailovskaja galėjo ir toliau sau dirbti Donecke, tačiau norėjosi, kad visa šeima būtų kartu. Koks gali būti gyvenimas, kai pažįstamas yra minos sužalojamas visai šalia savo namų durų.
Mieste, kuriame suskaičiuojama per 160 tautybių, dešimtys religijų ir skirtingų maldos namų, leidosi supriešinami broliais save vadinę rusai ir ukrainiečiai.
„Mieste, kuriame suskaičiuoja per 160 tautybių, dešimtys religijų ir skirtingų maldos namų, leidosi supriešinami broliais save vadinę rusai ir ukrainiečiai. Reikėjo iš ten dingti, nes gyvenimui tokia aplinka netinkama“, – sako medikės vyras V.Krasnobajevas.
Kur važiuoti? Dukra pasakė, kad į Rusiją nevažiuos – nei mokytis, nei gyventi.
Viena išvyko pas pažįstamus į Kijevą, kur baigė vidurinę mokyklą. Po to Donecke ji nebuvo. Dabar ji – Šiaulių universiteto studentė.
V.Krasnobajevas – buvęs pareigūnas. Gauna pensiją, kuri siekia 77 eurus. Mielai susirastų darbą ir Naujojoje Akmenėje, tačiau sako, kad nėra taip paprasta. Vyras įžvelgia, kad ateityje gali kilti ir daugiau problemų.
Jei Lietuvoje nesikeis įstatymai, jie po kelerių metų šeima turės nemenką bėdą. Dukra baigs studijas ir praras teisę gyventi Lietuvoje. Kitaip tariant – turės grįžti į Ukrainą. Donecke namai jau seniai prarasti.
„Tai reiškia, kad ir mes turėsime dingti iš čia paskui dukterį. Tokia jau ta teisė – vaikas po 18 metų tampa jau ne tavo vaiku, ne šeimos nariu. Ieškosime žento lietuvio. Kitaip tėvus Lietuvoje galės lankyti su turistine viza“, – pokštavo V.Krasnobajevas.
