Gatvės šokiai, Lietuvoje atgimę prieš 10-metį, išgyvena renesansą ir pastaraisiais metais ši kultūra tiesiogine žodžio prasme „išeina į gatves“.
„Gatvės šokiai atsirado XX a. viduryje, Niujorke. Iš pradžių tai buvo neturtingų juodaodžių saviraiškos būdas, kuris ilgainiui tobulėjo ir išplito į kitus socialinius sluoksnius“, – pasakojo šokių centro „Dileksa“ mokytoja Airida Gudaitė.
Pasak jos, į Lietuvą gatvės šokio mada atklydo griūvant Sovietų sąjungai, apie 1988-1989 m. Pirmasis tarp lietuvių išpopuliarėjęs gatvės šokis buvo break.
„Deja, šis šokis, vos užgimęs, Lietuvoje apmirė. Daugelis tai aiškina, jog žmonės buvo užsiėmę kitais reikalais, pavyzdžiui, išėjo į kariuomenę, o jaunimas nebeturėjo iš ko mokytis“, – pasakojo vienas iš Baltijos šalyje didžiausio gatvės šokių renginio „Urban Dance“ organizatorių Audrius Jokubauskas.
Siūlau lietuvaičiams išeiti į Gedimino prospektą ir nuo vienos bažnyčios iki kitos sušokti kokią kepurinę. Patarė V.Gerulaitis.
Maždaug prieš 5-ius metus Lietuvoje lindyhop pradėję šokti jaunuoliai buriasi į grupeles ir kone kiekvieną sekmadienį pagal svingo muziką trepsi Gedimino prospekte. Šokėjas ir mokytojas Martynas Stonys „15min“ sakė, jog lindyhop jis nepavadintų gatvės šokiu.
„Tai socialinis šokis, daugiau bendravimas ir improvizacija, o ne šokis“, – teigė M.Stonys.
Jis sakė, kad nors pasaulyje lindyhop šokamas jau seniai ir mėgstamas vyresnių žmonių, Lietuvoje šis šokis populiarus tarp jaunimo.
„Užsieniečiai stebisi, kad Lietuvoje lindyhop šoka jauni žmonės. Pasaulyje paprastai tai yra vyresnių žmonių šokis“, – pasakojo M.Stonys.
Trūksta mokytojų
Kitos gatvės šokių rūšys šalyje dar nežygiuoja koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis ir smarkiai atsilieka, nes Lietuvoje trūksta profesionalių mokytojų.
„Kadangi neturėdavo iš ko mokytis, lietuviai, bent jau anksčiau, užsienio šokėjų judesius kopijuodavo matytus per televiziją ir internetą“, – pasakojo gatvės šokių renginio „Urban Dance“ organizatorius A.Jokubauskas.
„Lietuvoje yra gal 6-7 profesionalūs hip-hop šokėjai, kurie domisi šia šokio šaka, važiuoja į seminarus, turi tarptautinių ryšių“, - teigė šokių centro „Dileksa“ mokytoja A.Gudaitė.
Vilniuje bene kiekviena šokių studija šiandien siūlo mokytis gatvės šokių pagrindų.
„Mes išmokome tik pagrindinių judesių. Tačiau svarbu, kad žmogus pats jaustų ritmą, trykštų entuziazmu, turėtų savitą stilių, nes pagrindinis gatvės šokių principas – improvizacija“, – sakė hip-hop šokti mokanti A.Gudaitė.
Aistringiausi Lietuvos lindyhop šokėjai vasarą važiuoja mokytis šokti į Švediją.
„Ten vyksta 4 savaites trunkanti stovykla, kur susirenka geriausi mokytojai“, – pasakojo M.Stonys.
...ir sąlygų
Psichologą Gediminą Navaitį džiugina, kad jaunimas šoka, o ne „geria alų po medžiu“. Tačiau, anot jo, mieste gatvės šokius propaguojančiam jaunimui nėra tinkamų sąlygų.
„Šokėjai neturi kur šokti, tam nėra specialių aikštelių“, – sakė jis.
Psichologas pasakojo Rygoje matęs puikią šokių aikštelę su visa technika, kur žmonės šoka tango. „Ką jau kalbėti apie Lotynų Ameriką, Kubą, Ispaniją ar Paryžių, kur muzika liejasi laisvai, o žmonės gatvėse šoka nejausdami nesuprantančių žvilgsnių. Kiekvienas menininkas nori parodyti save, todėl nekeista, kad šokėjai išeina į gatves“, – sakė G.Navaitis.
Muzikologas Viktoras Gerulaitis lietuvaičiams siūlo išeiti į Gedimino prospektą ir nuo vienos bažnyčios iki kitos sušokti kokią kepurinę.
„Kodėl gi ne, juk ankščiau ištisi kaimai šokdavo. Manau, kad ir mes išsivaduosime iš visų tų anglicizmų ir suprasime savo kultūros vertę. Žinoma, nebūtina tai daryti apsirengus tautiniais rūbais“, – aiškino V.Gerulaitis.
Urban Dance
Be mažesnių gatvės šokių renginių Lietuvoje 2 kartus per metus, pavasarį ir rudenį, vyksta didžiausias Baltijos šalyse renginys „Urban Dance“. Pasak renginio organizatorių, jame dalyvauja ir šokių „kovose“ kaunasi ne tik lietuviai, bet ir geriausi užsienio šokėjai. Čia atvyksta vieni profesionaliausių pasaulio break, hip-hop mokytojai. „Urban Dance“ vyks lapkričio 30 d.
