Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 3d. 22:39

Gedimino kalno laukia išbandymas: geologai baiminasi, kad pavasarį vanduo neatvertų naujų žaizdų

Gedimino kalnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Gedimino kalnas

Gedimino kalnas yra jau ketvirtus metus ir padėtis greitu metu nesikeis. Geologijos tarnyba, vertinusį kalno tvarkymo darbus, sako, kad per 3 metus išsamių tyrimų neatlikta, tvirtinamos tik pavienės nuošliaužų vietos. Kultūros ministerija žada, kad viso kalno tvarkymo projektas bus parengtas po metų.

Gedimino kalno laukia nauji išbandymai. Esą ši žiema itin pavojinga: daug sniego, vanduo tai užšąla, tai atitirpsta. Geologai baiminasi, kad pavasarį vanduo neatvertų naujų kalno žaizdų. Prasčiausia padėtis – pietrytiniame šlaite.

„Jeigu bus daug kritulių, jeigu bus atšilimas, tai bus labai daug drėgmės. Kaip ją bus sugebėta suvaldyti ant Gedimino kalno, tai irgi labai didelis klausimas, nes suprojektuotos naujos lietaus kanalizacijos visam kalnui lig šiol nėra. Yra sutvarkytas šiaurės vakarinis šlaitas, ten yra įrengta ir lietaus kanalizacija nauja, o visur kitur tai tik senoji prašviesta ir padaryta išvada, kad ji dar kažkiek veikia“, – pasakojo Geologijos tarnybos skyriaus viršininkė Roma Kanopienė.

Nacionalinio muziejaus mokslininkai sako, kad dabar, kur didžiausios grėsmės, dedami tinklai, pietrytinis šlaitas nuolat stebimas.

„Praėjusią savaitę yra užbaigti tam tikri papildomi stabilizavimo darbai. Galiu paminėti, kad buvusios nuošliaužos vietoje buvo supilta tam tikra dolomitinė skalda. Buvo pastebėti ten įtrūkimai, tai šitie įtrūkimai buvo užpilti papildoma stabilizuojančia medžiaga ir taip pat ten įrengtas stabilizuojantis tinklas. Tai saugo nuo papildomo judėjimo ir galimų nuošliaužų“, – sakė Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius.

Pagrindinė nuošliaužų priežastis, pasak mokslininkų – kalno viduje besikaupiantis vanduo, nes pralaidūs sluoksniai aikštelėje sudaro įdubą. Jai prisipildžius vandens, perteklius pasišalina per šlaitus, pavyzdžiui, ištryškusius šaltinėlius. Vasarą tyrinėtojai aptiko naują šaltinėlį vakarinėje kalno dalyje.

„Debitai skaičiuojami, kiek kubų išbėga per parą vandens. Kai buvo pikas ir nuošliaužos formavosi, tai šaltinėlyje buvo virš 2 kub. m per parą, o šiuo metu yra 1,2 kub. m, tai beveik dvigubai nukrito vandens kiekis. Žinoma, priklausomai nuo atlydžio, nuo pavasario, bet toliau sėkmingai matuosime, maždaug per mėnesį vieną kartą ir gausime duomenis, iš ko galima ir prognozuoti, kaip toliau kalnas elgsis“, – kalbėjo Nacionalinio muziejaus inžinierius-geologas dr. Vytautas Račkauskas.

Geologijos tarnyba, turėjusi įvertinti iki šiol atliktų darbų pagrįstumą ir jų įtaką ilgalaikiam Gedimino kalno šlaitų stabilumui, sako kad per 3 metus nebuvo atlikta išsamių tyrimų, o lopomos pavienės kalno žaizdos.

„Per 3 metus žinojimas apie kalną nepagerėjo“, – teigė Geologijos tarnybos skyriaus viršininkė R.Kanopienė.

Pasak Nacionalinio muziejaus, informacijos apie kalną buvo pakankamai, o dėl pietvakarinio šlaito kovą bus atliekami nauji tyrimai. Kultūros ministerijos kancleris žada, kad kompleksinis kalno tvarkymo projektas bus parengtas kitų metų pradžioje.

Vyriausybinė komisija gruodį nusprendė pratęsti ekstremaliąją situaciją dėl Gedimino kalno. Ji paskelbta, kol tvarkymo darbai nebus baigti. Iš viso Gedimino kalnui tvarkyti išleista 6,5 mln. eurų.

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

07:05
00:51
01:25

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min